Sausio 8–14 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo perpus nuo 201 euro/MWh iki 103,1 euro/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo beveik tokia pati, kaip Lietuvoje – 102,8 euro/MWh.
„Praėjusios savaitės pradžioje fiksuotas rekordinis valandinis elektros suvartojimas. Pirmadienį 9 val. Lietuvos suvartojimas, preliminariais duomenimis, siekė net 2280 MW ir taip buvo pagerintas nuo 2021 metų gruodžio laikęsis rekordas. Tai indikuoja apie sparčią šalies elektrifikaciją, ypač diegiant šilumos siurblius. Vėliau stebėjome šiltesnius orus, lėmusius spartų vartojimo mažėjimą ir augančią vėjo generaciją.
Tai, kad esant rekordiniam suvartojimui elektra pinga, rodo, kad gamtinių dujų kainos Europoje vis dar turi itin didelę įtaką elektros kainoms. Paskutiniu metu dujų kainos išlieka žemos, o gamtinių dujų saugyklos Europoje, įpusėjus žiemai, vis dar pripildytos iki 80 proc.“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 6 proc. nuo 270 GWh iki 285 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 147 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 150 GWh. Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės.
Jų gamyba augo 40 proc. nuo 52 GWh iki 72 GWh. Šiluminės elektrinės generavo 21 proc. mažiau, nei savaitę prieš tai, jų gamyba sumažėjo nuo 66 GWh iki 52 GWh. Hidroelektrinių gamyba taip pat mažėjo 36 proc., nuo 18 GWh iki 12 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 36 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 51 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 2 proc., nuo 198 GWh iki 194 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 51 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. – iš Latvijos ir likę 13 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 43 proc. nuo 72 GWh iki 41 GWh. 35 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o 65 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 45 proc. Lenkijos kryptimi ir 30 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 84 proc. Lietuvos kryptimi.
