Ar būstas Lietuvoje taps prabanga?
Kaip aiškino A.Antanavičius, Lietuvos NT rinka panašėja į Vakarų, tačiau dėl buvusios sovietinės okupacijos yra ir nemažai skirtumų.
„Mes einame vakarietiškomis tendencijomis – po truputį mažėja nuosavybės dalis, auga skaičius žmonių, kurie neturi būsto, kurie nuomojasi, į nuomos rinką ateina juridiniai, didieji žaidėjai, kurie jau stato būstus nuomai.
Kita vertus, nuo Vakarų skiriamės tuo, kad esame posovietinio bloko šalis, turime labai daug daugiabučių. Pagal butų santykinę dalį mes labai skiriamės nuo Vakarų. Skandinavijoje dominuoja nuosavi namai, o pas mus – butai. Labai skiriasi ir plotas, tenkantis vienam gyventojui. Vakaruose jis daug didesnis. Čia prasideda ir gyvenimo kokybės skirtumai, žmonės ne visada turi galimybių lengvai pasididinti būsto plotą, mes kaip tik perkame kompaktiškus, suspaustus būstus, ploto kiekis vienam gyventojui nelinkęs didėti ir vytis Vakarų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ sakė A.Antanavičius.
Dėl tokių tendencijų kai kam atrodo, kad Lietuvoje būstas gali tapti prabanga. A.Antanavičius pripažino iš pradžių galvojęs, kad tokiais teiginiais NT vystytojai tiesiog bando pagąsdinti rinką ir raginti vartotojus kuo greičiau pirkti. Tačiau dabar analitikas jau mano kitaip.
„Iš dalies, įžvelgiu tame teisybės, dėl to, kad nei pandemija nesugrąžino rinkos kainų į defliacinius procesus. Vyksta infliacija, pinigų nuvertėjimas, viskas kainuoja daugiau. NT – ne išimtis. Laikausi tos nuomonės, kad ateityje būstas kainuos daugiau ir klausimas, ar žmonių pajamos prisivys. Užteko palūkanų normoms padidėti, ir didelė dalis iškrito iš rinkos, jiems sunku gauti paskolą ir pirkti būstą.
Kita vertus, NT vystytojai negali neparduoti būstų, tai kažkur turi atsirasti balansas. Jei pirkėjai nebeįperka, tai vargu ar vystytojai kels kainas. Jie turėtų galvoti apie kainų mažinimą, siūlyti akcijas, nuolaidas, priartėti prie pirkėjų. Nesutinku su teiginiais, kad pirkėjai visai neįpirks būsto, nes bus tų, kurie sumotyvuoti parduoti. Laikausi nuomonės, kad būstas bus įperkamas, bet greičiausiai ne visiems, galbūt mažesnei daliai nei dabar“, – svarstė pašnekovas.
Situacija nuomos sektoriuje
Per paskutinius dvylika mėnesių kainos NT kainos bendrai išliko stabilios: tiek antrinėje, tiek pirminėje rinkoje.
„Naujoje statyboje vystytojai taip pat nedidina kainų apie metus, gal net pusantrų, šalia to dar duoda akcijų, nuolaidų. Dabar laukiame mažėjančių palūkanų normų, esant joms, kainų kritimo scenarijus bus mažai tikėtinas“, – teigė A.Antanavičius.
Jis pridūrė, kad kainos labiausiai augti turėtų didmiesčiuose.
Tuo tarpu nuomos kaina kasmet nuosekliai didėja.
„Tačiau tai vyksta labiau sezoniškai. Kainos vasarą pasiekia piką, vėliau, rudenį, pakrenta, žiemą pasiekia dugną, pavasarį vėl pradeda naują ciklą ir jau po metų būna šiek tiek aukštesniame taške nei prieš dvylika mėnesių“, – tikino jis.
Lietuvoje egzistuoja ir namų nuomos rinka, tik ji – gerokai mažesnė nei butų.
„Ta savotiška rinka. Nuomininkas – labai aiški kategorija, greičiausiai, šeimos. Man tai atrodo ne toks likvidus, daugiau prastovų turintis segmentas, bet kažkas pasirenka jame dirbti“, – kalbėjo pašnekovas.
Perka būstus Ispanijoje
A.Antanavičius įvardijo, kiek procentų pajamų reikėtų skirti būsto pirkimui, kad tai nebūtų akmuo po kaklu.
„20–25 proc. nuo pajamų turėtų būti skirta banko įmokai. Tokiais išskirtiniais laikotarpiais kaip dabar gal gali laikinai padidėti iki 30 proc., bet tai tikrai yra skausminga. 40 proc. jau atsimuša į Lietuvos banko ribas ir tai reiškia, kad vienas šeimos narys iš esmės dirba bankui. Tai nėra tvaru – žmogus gali susirgti, išeiti į motinystės atostogas, tai šeimai gali tapti didele finansine našta. Reikia turėti ir mažesnį įmokos įsipareigojimą, ir kažkiek santaupų rezervo nenumatytiems atvejams“, – patarė analitikas.
Pašnekovas pridūrė, kad šiuo metu rinka priklauso ir nuo vyraujančių baimių dėl karo Ukrainoje bei išaugusių palūkanų.
„Yra daug baimių pirkti. Bet jau blogiau būti nebegali, mes jau praėjome visą blogumą. Nebent gali rusų tankai atvažiuoti – tada gali būti blogiau“, – teigė A.Antanavičius.
Dėl karo baimės dalis lietuvių NT ieško už šalies ribų, pavyzdžiui, Ispanijoje.
„Pažįstu ne vieną žmogų, kurie pirko būstą svetur, kad šeimos nariams būtų kur išvažiuoti, jeigu kažkas prasidėtų. Populiariausios kryptis – šiltieji kraštai: Ispanija, Pietų Europa, kad būtų šilta. Tai ir atostogų būstas, ir galimybė evakuotis“, – tikino jis.
Įdomu ir tai, kas dedasi Lietuvos pajūrio rinkoje – ten parduodamas didelis kiekis būstų.
„Galbūt dalis antro būsto pajūryje turėtojų svarsto būstą pakeisti į esantį už Lietuvos ribų“, – svarstė A.Antanavičius.
