Europos vidaus audito konfederacijos (ECIIA) tyrimai rodo, kad per trijų metų laikotarpį rizikų vertinimo skalėje gali atsirasti ar išryškėti naujų rizikų, kurios anksčiau nebuvo įvardinamos, kaip pačios aktualiausios.
Pavyzdžiui, 2021 m. tokiame tyrime kaip pati aktualiausia verslo rizika ateinantiems 3 metams buvo išskiriamas kibernetinis ir duomenų saugumas. Po kelių metų pakartojus tyrimą, reikšmingą šuolį į viršų labiausiai tikėtinų rizikų sąraše padarė jau šiuo metu linksniuojamos temos − tai dirbtiniu intelektu paremti verslo sprendimai bei klimato kaita ir aplinkos tvarumo iššūkiai.
O kokia verslo rizikų dėlionė mūsų šalyje? „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas smulkaus ir vidutinio verslo įmonių tyrimas atskleidė, kad aktualiausios rizikos šiems verslams šiuo metu yra susijusios su darbuotojais ir rinkos iššūkiais.
Kalbant dar detaliau, tai − išlaidos darbo užmokesčio augimui, darbuotojų klaidos ir rūpestis jų sveikata bei gerove. Su rinka susijusios rizikos apima augančia konkurenciją, prekių bei paslaugų paklausos mažėjimą ir verslo sąlygų reguliavimo pokyčius.
Šiek tiek mažiau aktualios rizikos pasirodė susijusios su išoriniais veiksniais, kaip kad gaisrai ir gamtos stichijos. Vis dėlto „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad nuostolių skaičius dėl stichinių nelaimių kasmet rekordiškai auga, o gaisras, nors ir nėra itin dažnas, tačiau smogia netikėtai ir atneša kone didžiausius nuostolius iš visų galimų nelaimių.
Pusė tyrime dalyvavusių smulkių ir vidutinių įmonių teigia, kad per artimiausius 3 metus rizikos verslui tik augs, ir jos pačios verslo rizikų suvaldymui ketina skirti ne mažiau lėšų nei anksčiau arba dar daugiau.
Draudimo praktika rodo, kad norint sėkmingai valdyti verslo rizikas, reikėtų pradėti nuo keturių esminių rizikų valdymo plano žingsnių. Pirmiausia – identifikuoti rizikas. Mūsų atliktas Lietuvos įmonių tyrimas rodo, kad didžioji dauguma šalies verslų tai jau geba padaryti.
Tuomet svarbu numatyti rizikų tikimybę. Siekdamas tai įvertinti, kiekvienas verslas turėtų atsižvelgti į savo veiklos pobūdį. Nusimačius tikimybę, svarbu suvokti, kokia galima tos rizikos apimtis, jei ji įvyktų. Ir galiausiai, svarbu nuspręsti, kokių priemonių imtis tų rizikų užkardymui.
Jau turint rizikų valdymo planą, pačias rizikas verta suskirstyti į kelias kategorijas. Pirmiausia, galima sutarti, kad rizikos yra išvengiamos, jei jų tikimybė yra itin maža. Taip pat rizikas galima prisiimti ir nusimatyti tam tikrą kapitalo dalį joms padengti arba, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, jas sumažinti. Pavyzdžiui, gaisro rizikos atveju įrengiant papildomas prevencines apsaugas, vandens purškiklius.
Galiausiai rizikas galima perkelti ant kito pečių. Draudimo industrija ir yra ta, kuri padeda klientams ne tik suvokti rizikas, bet ir prisiimti atsakomybę už žalos sureguliavimą. Paprastai verslai draudikams deleguoja tas rizikas, kurių tikimybė ir galima žala yra didesnės.
Šie rizikų valdymo principai gali pasirodyti paprasti, tačiau norint juos įgyvendinti praktikoje, neretai susiduriama su tam tikrais iššūkiais, kuriems suvaldyti reikalingos specifinės kompetencijos.
Mūsų bendrovės tyrimas rodo, kad tik apie trečdalis įmonių (31 proc.) samdo konsultantus ir srities ekspertus, kurie padėtų identifikuoti rizikas ir sudėliotų planą, kaip jas valdyti. Todėl svarbu kuo ankstesnėje savo įmonės veiklos stadijoje suprasti verslo rizikas ir pasitelkti ekspertus jų suvaldymo veiksmų planui paruošti.
