Jau gali pasakyti, kaip lietuviai gyvens šiemet: „Po Naujųjų metų – kaip perkūnas iš giedro dangaus“

Kainas stebinčio „Pricer.lt“ portalo įkūrėjas ir vadovas Arūnas Vizickas kalbėdamas apie tai, kas laukia šiais metais, pradėjo nuo kavinių – esą jose valgyti bus vis brangiau.

„Panašu, kad kavinės taps prabangos paslauga – šiais metais žmonės pradės daugiau gaminti arba daugiau pirks paruošto maisto iš prekybos tinklų. Ir taip buvo brangu, o dabar pasidarys dar brangiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ šnekėjo A.Vizickas.

Jam pritarė ir Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Inga Ruginienė.

„Jei žmonių pajamos neaugs pakankamai sparčiai, o verslininkai vis norės atsigriebti už ekonominius etapus ir vis didins kainas, tai tendencijos bus prastokos. Žmonės jau dabar nebeina valgyti dienos pietų, priprato valgyti iš dėžučių darbe. Kuo toliau, tuo labiau šventės persikelia į namus su naminiu maistu. Tas paslaugų sektoriui gerų žinių neatneš“, – prognozavo I.Ruginienė.

A.Vizickas tikino: apskritai Lietuvos ekonomikoje šiemet bus daugiau debesų nei saulės.

„Palūkanos kausto verslą. Europos Sąjunga papuolė į didžiausią recesijos debesėlį, tai gali būti ilgalaikis ir netgi struktūrinis pokytis, kur gamyba dėl nekonkurencingumo energetikoje ir finansavime ieškos naujų kelių ir kels savo gamybą kažkur kitur – kalbu apie stambųjį verslą.

Kalbant apie smulkųjį ir vidutinį verslą, jis turi didžiausią lankstumą, ieškos paskutinių galimybių, gal jas ir atras. Sakyčiau, ekonomikoje matome šešėlių“, – aiškino pašnekovas.

Anot A.Vizicko, nors bendra infliacija Europos Sąjungoje sumažėjo ir traukiasi iki 2 proc., maisto ir alkoholio kainų infliacija siekia 7 proc.

„Dar matoma grėsmė, nors dalis maisto produktų pinga. Yra nemažai pavyzdžių, kur vardiniai produktai galėtų pigti, bet nepinga – yra net pokyčių į brangesnę pusę“, – teigė „Pricer.lt“ vadovas.

Prie infliacijos šiemet prisidės ir akcizai alkoholiui, degalams, dujoms.

„Jie iškraipo ne tik vartojimo rinką, bet ir sukelia nepatogumų gamintojams, jie tampa nekonkurencingi šiame regione“, – aiškino A.Vizickas.

Tačiau jis įvardijo ir teigiamų aspektų – esą galimai, infliacijai pasiekus 2 proc., Europos Centrinis Bankas nuspręs nekelti ar mažinti palūkanų normas.

„Tai galbūt leistų išeiti iš recesijos nepasiekus gilesnių pasekmių“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu I.Ruginienė įsitikinusi: kad ir kiek pastangų buvo įdėta pernai didinti išmokas ir atlyginimus, kainos vejasi žymiai sparčiai.

„Toks jausmas, kad išmokų ir atlyginimų padidėjimas vėl nepriartės prie to lygio, kokį mums parodys gaunamos sąskaitos. Mes ir vėl tame pačiame startiniame taške. Atrodo, atsispiri nuo dugno, dedi visas pastangas išnirti, bet tau kažkas vėl trinkteli per galvą ir tu vėl į dugną“, – manė I.Ruginienė.

Ji pabrėžė – dėl to itin svarbu didinti žmonių pajamas.

„Mes visą laiką sakome ir norime, kad žmonės pamatytų, – infliacijai atlyginimų augimas įtakos tikrai neturės. Kainų didėjimui įtakos turi kiti dalykai: palūkanų normų augimas, akcizai – pamatysite, tikrai bus priežasčių pakelti degalų kainas daugiau nei akcizas.

Kitas dalykas – labai meldžiuosi, kad 2 proc. infliacija pagaliau sustabdys Europos Centrinį Banką, nes jų godumas mane tiesiog stebina. Bankai susikrovė didžiulius pelnus, dėl to nukentėjo eilinis žmogus – ne tik per paskolas, bet ir per didėjančias kainas, nes verslams nebebuvo kur atsitraukti. Eilinis žmogus sumokėjo už viską“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė.

I.Ruginienė įsitikinusi: mokesčių reforma, atstatanti socialinį teisingumą, yra tiesiog būtina. Tačiau ji neturėtų būti nukreipta į uždirbančius mažiausiai, o į tuos, kurie uždirba dideles pajamas.

„Pasižiūrėkite, kas labiausiai rėkia? Ogi tas, kas norėjo savo kišenėje išlaikyti kapitalą, kas nenorėjo mokėti didesnių mokesčių už dividendus. Mes kalbame apie uždirbančius 100–200 tūkst. ir daugiau per metus. Tie žmonės iš esmės ir sustabdė šią reformą.

Kai patyrėme didžiulį fiasko ir mūsų Vyriausybė nesugebėjo šito įvykdyti, vėl einame per eilinio žmogaus kišenę, didiname vartojimo mokesčius, kalbame, kad žmogus gali susimokėti už kiekvieną sandėliuką, mašiną ir t. t.“, – sakė ji.

Paukštininkystės kompleksus valdančios „Agroaves group“ savininkas Jonas Jagminas įsitikinęs: šiemet ir gyventojus, ir verslus gan stipriai paveiks išaugusios suskystintųjų dujų kainos.

„Matyt, įvyko nesusipratimas. Padarėme analizę, pasižiūrėjome kitų šalių situaciją: suskystintosioms dujoms Lietuvoje nuo šių metų sausio 1 d. įvedamas akcizas – 304 eurai. Tai yra pats didžiausias akcizas pasaulyje. Latvijoje akcizas yra nulinis, Lenkijoje – apie 13 eurų, Vokietijoje – 45 eurai. O pas mus kažkodėl 304 eurai.

Prieš Naujuosius metus dujų kaina iš viso buvo apie 540 eurų, o šiandien – apie 500, plius 304, plius 21 proc. PVM. Tona dujų kainuoja virš 1 tūkst. eurų“, – skaičiavo J.Jagminas.

Pašnekovas papasakojo, kad ūkininkai dujomis šildo fermas, pastatus.

„Po Naujųjų metų – kaip perkūnas iš giedro dangaus atsirado dujų akcizas. Suprantama, visur yra akcizai ir niekas neprieštarautų, jei jie būtų proto ribose. Bet 304 eurai...

Tai smūgis visiems, kas kepa duoną, gamina mėsą, pieną, pramonės produktus, net ir gyventojams, kurie perka dujų balionus. Prieš Naujuosius metus dujų balionas kainavo 32 eurus, o šiandien – netoli 50 eurų. Ir mes dar svarstome, kodėl brangsta duona, pienas, mėsa. Įsivaizduokite, kaip pakils maisto kainos. Tokie neapgalvoti sprendimai iš tikrųjų kenkia ekonomikai. Mes tampame nekonkurencingi prieš kaimynus ir su pramone, ir su žemės ūkiu. Tai skaudžiai atsilieps“, – piktinosi J.Jagminas.

A.Vizickas antrino: tokie veiksmai arba pakels produktų kainas, arba privers gamyklas užsidarinėti.

„Dalis lietuviškos produkcijos išvažiuos į Lenkiją, pavyzdžiui, vištų pavidalu, o iš Lenkijos į mūsų parduotuves parvyks skerdiena. Mes patys sau sukūrėme barjerą, šaunam sau į koją. Dažnu atveju atrodo, kad mūsų valdininkai žiūri tik į vieną pusę, visiškai neatsižvelgia, kad mes esame bendroje erdvėje, kur yra konkurencija. Tai gali turėti neigiamo poveikio pačiai ekonomikai, darbo jėgai, mokesčiams“, – manė jis.

Į Lenkiją pigiau apsipirkti vis dar važiuoja ir daugybė gyventojų.

„Lietuva dabar panaši į kibirą be dugno. Lietuviai sunkiai uždirba pinigėlius ir važiuoja apsipirkti į Lenkiją. Ir mastas yra ganėtinai didelis. Juokaujama, kad tai yra šeštas prekybos tinklas Lietuvoje, esantis už mūsų respublikos ribų“, – šnekėjo A.Vizickas.