Nepaisant savivaldybės ir Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) pastangų proceso metu pavaizduoti „Veolia“ kaip korumpuotą įmonę, manipuliuojančią faktais, skleidžiančią netiesą bei nevykdančią sutartinių įsipareigojimų, Stokholmo arbitrai visus šiuos kaltinimus atmetė.
7 metus tiek buvusi, tiek esama sostinės valdžia, kalbėdama apie ginčus su prancūzų koncernu „Veolia“ ir Vilniaus energija, kurią tuo metu valdė nuolat pabrėždavo, jog šios bendrovės Lietuvoje veikė neskaidriai.
Stokholmo arbitražui Savivaldybė ir VŠT buvo pareiškusi 13 reikalavimų, pagrindiniai jų – manipuliavimas šildymo tarifais, dėl kurio vartotojai 2011–2016 metais permokėjo apie 31,8 mln. eurų, įsipareigojimų investuoti nevykdymas, brangių žaliavų, paslaugų ir įrangos pirkimas iš susijusių įmonių, įsipareigojimų modernizuoti 3-iąją Vilniaus termofikacinę elektrinę nevykdymas, neteisėtas subsidijų (iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo gautų pajamų) pasisavinimas.
Paliko vos vieną punktą
Nepaisant savivaldybės ir VŠT pastangų proceso metu pavaizduoti „Veolia“ kaip korumpuotą įmonę, manipuliuojančią faktais, skleidžiančią netiesą bei nevykdančią sutartinių įsipareigojimų, tribunolas visus šiuos kaltinimus, išskyrus punktą dėl apyvartinių taršos leidimų, atmetė.
Portalui lrytas.lt pavyko susipažinti su Stokholmo arbitraže nagrinėtos bylos išvadomis.
Teisiniame rašte, be kita ko, rašoma, kad „.Arbitražo teismas, remdamasis jam pateiktais įrodymais, nenustatė jokios korupcijos.<...> Nepanašu, kad įtariami korupciniai veiksmai būtų įrodyti nei pagal aiškių ir įtikinamų įrodymų standartą, nei pagal tikimybių pusiausvyros standartą, nes šiame arbitraže pateiktos įrodinėjimo priemonės buvo nepakankamos.
Arbitražo teismui išsamiai išnagrinėjus atsakovų teiginius dėl per didelių kainų ir ekspertų diskusijas dėl tokių teiginių, nebuvo padaryta išvada, kad „Vilniaus energija“ išleido per daug lėšų už prekes ir paslaugas, gautas iš „Rubicon“ susijusių bendrovių“.
„Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ patvirtino, kad arbitražas atmetė daugiau nei 95 proc. savivaldybės reikalavimų.
„Nepaisant nepertraukiamų Vilniaus savivaldybės ir VŠT pastangų proceso metu pavaizduoti „Veolia“ kaip korumpuotą įmonę, svarbiausia, nors VŠT ir Vilniaus miesto savivaldybė nutyli, yra tai, kad arbitražas visiškai atmetė visus jų kaltinimus dėl tariamos korupcijos, neteisėtų susitarimų, per didelių kainų ir kitų tariamų neteisėtų veiksmų.
Tai buvo pagrindiniai Vilniaus miesto savivaldybės ir VŠT kaltinimai byloje. Šis arbitražo sprendimas visiškai patvirtina „Veolia“ poziciją, kad savo veikloje ji visada veikė sąžiningai ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų bei sutartinių įsipareigojimų“, – teigė „Vilniaus energija“.
Suma – gerokai mažesnė, nei buvo reikalauta
Gruodžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT bendroje spaudos konferencijoje pompastiškai pranešė, kad po 7 metų ginčų maratono jie švenčia pergalę prieš prancūzų koncerną „Veolia“.
Sostinės meras Valdas Benkunskas pareiškė, jog iš įmonės „Veolia“ ir „Vilniaus energijos“ tarptautiniame Stokholmo arbitražo tribunole prisiteisė apie 83 mln. eurų.
Tačiau nuslūgus euforijai ėmė aiškėti kiti faktai. Pasirodo, miestas gavo gerokai mažesnę sumą, nei skelbė sostinės valdžia ir beveik 20 kartų mažiau, nei reikalavo priteisti arbitražo.
Miestas ir VŠT Stokholmo arbitražo teismo prašė iš „Veolia“ priteisti 560 mln. eurų kompensaciją. Pati „Veolia“ skelbė, kad iš jos buvo reikalaujama sumokėti net apie 850 mln. eurų ir palūkanų.
Arbitražui priėmus nutartį, mokėtinos sumos sumažėjo dešimtis kartų, tad sostinės valdžios džiaugsmas dėl atgautų pinigų ir jų panaudojimo miesto šilumos ūkio reikmėms dabar atrodo gerokai išsikvėpęs. Miesto valdžia žadėjusi, kad atgautus milijonus investuos į sostinės šilumos ūkį, realiai atgautą daug mažesnę sumą geriausiu atveju galės skirti vienos vamzdyno atkarpos remontui.
„Veolia“ skaičiuoja, kad iš maždaug 61 mln. eurų jos kompensaciją miestui sudaro apie 44,8 mln. eurų priteistos sumos (iš jų 41,7 mln. eurų – už apyvartinius taršos leidimus) ir apie 17 mln. eurų palūkanų, taigi, iš šios sumos atėmus jos naudai priteistą sumą su palūkanomis (apie 26 mln. eurų), lieka apie 35 mln. eurų.
Gruodžio 18 dieną „Veolia“ pranešė, kad miestui pervedė būtent tokio dydžio galutinę kompensaciją.
„Su tokia suma kalnų nenuversi, perversmo šilumos ūkyje nepadarysi. Tačiau, žinoma, geriau šis tas į kišenę, nei iš jos“, – sakė energetikos ekspertas dr. Vidmantas Jankauskas.
Kažkada tuometei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės tarybai (dabar – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) vadovavęs V. Jankauskas pasakojo, kad tuomet išties buvo daug neaiškumu, kaip elgtis su lėšomis, gautomis už apyvartinius taršos leidimus.
„Kaip parodė arbitražo sprendimas, būtent pinigai už tuos leidimus iš esmės yra vienintelis laimėjimas. Tai buvo vienintelis dalykas, prie kurio iš tiesų buvo galima prikibti, – sakė ekspertas, kuris daug kartų sostinės valdžios minėtas šimtamilijonines sumas pavadino pernelyg optimistinėmis. – Juk tokio tipo arbitražuose visuomet bandoma rasti kompromisų.“
V.Jankausko nestebino, kad arbitrai visiškai neatsižvelgė į kaltinimus korupcija ir kitomis nuodėmėmis.
„Kažkodėl ta „Veolia“ pas mus seniai maišoma su žemėmis, neva ten vien vagys ir sukčiai. O kaimyninėje Lenkijoje ta pati įmonė laikoma pavyzdine. Apskritai, kalbant apie šį procesą, tai daugiausia laimėjo savivaldybei ir VŠT atstovavę teisininkai. Jei neoficialiai kalbama, kad jiems atiteks apie 20 mln. eurų, tai miestui ne kažkas ir belieka“, – sakė energetikos specialistas.
