„Dvidešimt įmonių bendrai rašėme raštus visai „Šventai Trejybei“: prezidentui, premjerei ir Seimo pirmininkei, tačiau negavome jokio atsakymo, niekas neatkreipė dėmesio“, – „Vakarų ekspresui“ sakė J. Jokubauskas.
Sprendimas ant kasos aparato čekio išskirti akcizo sumą ir dėl jos apkaltinti konservatorius bent jau socialinėje erdvėje tikrai sulaukė plačios reakcijos.
Anot J. Jokubausko, paminėti kitas partijas, kurių atstovai pritarė akcizo įvedimui buityje naudojamoms naftos dujoms, mokėjimo čekyje „pritrūko vietos“, todėl nusprendė išskirti tik didžiausią partiją.
„Iš tikro tai reikėtų atspausdinti visų trijų valstybės vadovų nuotraukas, būtų galima padaryti specialų antspaudą ir juo antspauduoti čekius“, – svarsto savo idėją išplėtoti J. Jokubauskas.
Siūlo palaikyti
„Pagaliau vienas verslininkas prabudo ir pasiuntė Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus velniop!“ – verslininko drąsą savo socialinio tinklo paskyroje palaikė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Jis kvietė visus savo sekėjus vienytis ir palaikyti bei viešinti idėją, taip pat išreiškė viltį, kad atsiras daugiau verslininkų, ūkininkų, kurie atvers akis.
„Tik priminsiu, kad vasarą, kai rašiau ir kalbėjau, dauguma to net negirdėjo“, – apgailestavo R. Žemaitaitis.
Ne vieta kūrybai
„Mano galva, kvitas yra oficialus dokumentas, ir tai nėra tinkama vieta kūrybai“, – situaciją vertino klaipėdietis Seimo narys konservatorius Audrius Petrošius.
Anot jo, sekant tokiu pavyzdžiu, būtų galima improvizuoti po kiekvieno labiau visuomenę audrinančio įvykio ir, pvz., prekybos centrų kvituose po 20 valandos žymėti, kad draudimas įsigyti alkoholio po 20 valandos įvestas 2018 metais Aurelijaus Verygos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
„Arba ant kiekvieno viešojo transporto bilieto, pirkto po 1,5 euro Klaipėdos autobuse iš vairuotojo, žymėti, jog 0,5 euro kainos pakėlimas įvestas R. Žemaitaičio, Ligitos Girskienės ir mero Arvydo Vaitkaus komandų nuo 2024 metų. Tačiau oficialiai situaciją įvertinti ir išaiškinimus pateikti turi priežiūros institucijos. Gal tai taps nauja praktika?“ – „Vakarų ekspresui“ teigė A. Petrošius.
Pažeidimo nemato
Pats J. Jokubauskas nemano, kad pažeidė kokius nors galiojančius teisė aktus atskirai buitinių naftos dujų pirkimo čekyje išskirdamas akcizą su užrašu „Nuo 2024.01.01 Tėvynės Sąjungos – konservatorių įvestas akcizas dujoms buičiai“.
„Galima akcizą paslėpti bendroje kainoje, galima išskirti“, – įsitikinęs „Jozitos“ vadovas.
Piktintis tokiais valdžios sprendimais J. Jokubauskas sako turintis asmeninę priežastį, nes nesupranta, kodėl krosnių kurui Lietuvoje galiojantis akcizas yra 60 eurų už toną, o naftos dujoms – penkis kartus didesnis, net 304 eurai už toną.
„Dvidešimt metų nuosavą namą kūrenu suskystintomis dujomis. Dėl valdžios sprendimų per sezoną man asmeniškai šildymo kaina padidės apie 1 000 eurų“, – piktinasi J. Jokubauskas.
Jis skaičiuoja, kad taupesniems šis pabrangimas nebus toks didelis, tačiau taip pat sieks kelis šimtus eurų per metus.
Taip pat jis valdžios įkaitais vadina Mažeikių, Skuodo ir kitų Lietuvos regionų gyventojus, kurių nepasiekia gamtinės dujos ir jie savo buitiniams poreikiams gaminant valgį ar šildyti būstą naudoja naftos dujas.
„Užrašą čekyje naudosiu iki gyvenimo pabaigos“, – savo ryžto neslepia J. Jokubauskas.
Į klausimą, ar tai nėra savotiška keršo akcija dėl to, kad „Jozita“ neretai sulaukia įvairių tikrintojų vizitų ir sankcijų, J. Jokubauskas turi aiškų atsakymą – ne.
„Tai visai nesusiję dalykai. Kas nedirba, tas neklysta“, – situaciją vertino „Jozitos“ vadovas.
Priminsime, kad praėjusiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įmonei skyrė net 300 000 eurų baudą, nustačius nepakankamą biopriedų kiekį bendrovės parduodamame kure.
Akcizai dar didės
Pasak AB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus Valdo Budukevičiaus, įsigaliojus pakeitimams nuo šių metų pradžios naftos dujoms (SND) ir dujiniams angliavandeniliams įvestas (taikomas) akcizo mokestis, susidedantis iš pastoviosios kainos dalies – 304,10 euro už toną ir kintamosios dalies – CO2 dedamosios.
Pažymėtina ir tai, kad prie SND taikytino akcizo mokesčio pridėjus pridėtinės vertės mokestį (PVM), nuo sausio 1 d. SND, ypač plačiai Lietuvos gyventojų (namų šeimos ūkių) naudojamų buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui, pabrangimas sudarys net 368 Eur tonai, nuo 2025 m. su CO2 mokesčiu – 405 Eur/t, o 2030 m. pasieks 590 Eur/t.
Kad suprastume šio mokesčio dydį, galima palyginti su vidutine rinkos neapmokestinta 1 tonos suskystintų naftos dujų kaina 2023 metais – 450 eurų.
Akivaizdu, kad mokesčio dalis planuojama net didesnė nei paties produkto kaina. Visa ši ženkli finansinė našta atiteks tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai galutiniams šių energetinių išteklių vartotojams, faktiškai beveik visiems Lietuvos gyventojams ir jų šeimos ūkiams, o ypač savivaldybėse, kurių miestuose ir gyvenvietėse į daugiabučius namus tiekiamos suskystintos naftos dujos. Klausimas, ar tikrai priimant šio įstatymo pakeitimą buvo suprantama, kokią dalį visuomenės tai palies.
AB „Suskystintos dujos“, UAB „Saurida“, UAB „Varėnos dujos“, UAB „Literma“ vykdo VERT reguliuojamą veiklą SND tiekimą daugiabučių namų vartotojams. Lietuvoje yra daugiau nei 30 000 vartotojų, prijungtų prie centralizuotos SND tiekimo sistemos, kurie kito pasirinkimo neturi.
UAB „Saurida“ SND tiekia visam Mažeikių miestui – 13000 vartotojų, AB „Suskystintos dujos“ SND centralizuotai tiekia daugelio savivaldybių miestuose ir gyvenvietėse apie 17000 vartotojų.
