Portalas lrytas.lt gruodžio viduryje jau skelbė apie Dž.Deimančio įmonę „Deimantis“ ir internetinį puslapį gerasbaldzius.lt.
Tąsyk į žurnalistus kreipėsi ne vienas nukentėjusysis.
Viena jų, Gintarė, iš įmonės užsisakė baldų. Pažadėjęs, kad juos pagamins, Dž.Deimantis moters paprašė daugiau nei 6 tūkst. eurų avanso. Vėliau verslininkas moters paprašė dar kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų – esą baldai jau pagaminti, todėl už juos reikia susimokėti, nors jie nė nepristatyti. Taip Gintarė susimokėjo apie 10 tūkst. eurų, bet baldų nesulaukė. Vėliau paaiškėjo, kad jie nė nebuvo pradėti gaminti.
Nuo baldžiaus nukentėjo ir Justina, panašiomis aplinkybėmis praradusi kelis tūkstančius eurų. Audrius prarado 6 tūkst. eurų, o Tomas nukentėjo labiausiai – iš jo Dž.Deimantis paprašė net 12 tūkst. eurų avanso.
Visų jų istorijos panašios – Dž.Deimantis atvykdavo į namus, atlikdavo reikalingus matavimus ir paprašydavo tūkstantinių avansų. Po to dingdavo lyg į vandenį, mat daugeliui nepavykdavo jam prisiskambinti, nesulaukdavo atsakymų el. paštu.
Atsirado dar daugiau nukentėjusių
Po šių istorijų paviešinimo žiniasklaidoje su portalu lrytas.lt susiekė ir dar keli nukentėję, viena tokių – Aušra.
„Mes taip pat papuolėme į šias pinkles. Ilgai ir sudėtingai bendravome su šiuo baldžiumi ir pervedėme avansą už baldų gamybą, tačiau nuo liepos mėnesio iki šiol nieko nesulaukėme“, – pasakojo Aušra.
Aušrai Dž.Deimantį rekomendavo kolegos.
„Kolegoms šio asmens įmonė gamino namų baldus, jie buvo patenkinti. Su Dž.Deimančiu gyvai buvome susitikę savo namuose, kur viską aptarėme, žmogus atrodė patikimas. Vėliau gavome maketus, pervedėme nurodytą avansą, o po jo stojo tyla. Iš pradžių manėme, kad baldų gamintojai tiesiog lėtai dirba, be to, neturėjome poreikio su baldais skubėti“, – dalijosi Aušra.
Visgi kai tyla ėmė tęstis kelis mėnesius, Aušra rimtai sunerimo: rašė laiškus, skambino, tačiau niekas nesiteikė atsakyti.
„Lapkričio mėnesį nusprendžiau, kad skambinsiu tol, kol pakels. Telefono skambučio signalas buvo, tačiau niekas nekėlė. Tą pačią dieną jis atrašė į laišką mano vyrui dėl galutinio maketo (po pusės metų), paklausė, ar tinka esamas variantas. Patvirtinome ir paklausėme, kada bus pagaminti baldai. Į šį klausimą niekada atsakymo nebegavome. Šiuo metu skambinant šio asmens telefono numeris išjungtas“, – atviravo moteris.
Su Dž.Deimančiu susisiekti nepavyksta ir žurnalistams, jis nekomentuoja situacijų ir neatsako į užduotus klausimus.
„Sodrai“ skoloje – nuo balandžio
Kas iš pradžių priminė tipiško bankroto pavyzdį, dabar ima panašėti į aferą.
Kad klimpsta į skolas, Dž.Deimantis turėjo pamatyti dar vasaros pabaigoje ar pavasarį: baldai jau nebebuvo gaminami tiems, kurie juos užsisakė liepą, tačiau tai verslininkui netrukdė priimti užsakymų dar bent jau iki pat lapkričio pabaigos.
Pagal Įmonių nemokumo įstatymą, įmonės vadovai, matydami, kad nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų prieš kitus asmenis, iškart privalo inicijuoti restruktūrizavimo ar įmonės gelbėjimo procesus, netgi kreiptis dėl bankroto. Tačiau Dž.Deimantis pinigus iš klientų ėmė ir toliau.
Apie įmonės „Deimantis“ nestabilią situaciją byloja ir „Sodros“ duomenys. Nuo balandžio 20 d. įmonė „Sodrai“ buvo skolinga daugiau nei 3 tūkst. eurų, po mėnesio skola išaugo dvigubai ir siekė daugiau nei 6 tūkst. eurų, dar po mėnesio, birželį, – virš 9 tūkst. eurų.
Dar po mėnesio, liepos pradžioje, dalis pinigų buvo grąžinta ir skola „Sodrai“ siekė 5,7 tūkst. eurų, tačiau liepos pabaigoje vėl išaugo iki 8,6 tūkst.
Rugpjūtį skola siekė 8,4 tūkst. eurų, rugsėjį – 7,7 eurų, spalį – 7 tūkst. eurų, lapkritį – 6,5 tūkst. eurų, gruodį – 5,2 tūkst. eurų.
„Įmonės „Deimantis“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 5258,34 euro. Iš jų 1919,54 euro – atidėta skola, kurios mokėjimo terminas dar nesuėjo. „Sodra“ išieško skolas teisės aktuose numatytomis priemonėmis ir tvarka.
Draudėjams, kurie nepaisant priminimų ir raginimų vengia sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas, yra taikomos priverstinio skolų išieškojimo procedūros – pirmiausia teikiami mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms, vėliau gali būti kreipiamasi į antstolius“, – kalbėjo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Kreipėsi į teismą
Šiuo metu žinomų fizinių asmenų, nukentėjusių nuo Dž.Deimančio, – bent aštuoni. Kartu su advokatu Viktoru Dovidaičiu jie parašė bendrą pareiškimą, gruodžio 28 d. šis buvo perduotas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai.
„Pareiškimo esmė – prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo įmonei „Deimantis“ ir jos vadovui Dž.Deimančiui. Išdėstytos visos aplinkybės, kurias nurodė pareiškėjai – jų yra aštuoni“, – aiškino V.Dovidaitis.
Gruodžio 29 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo patenkintas.
„Gavome raštą iš prokuratūros, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio bankroto ir sukčiavimo. Kiek laiko truks tyrimas, neaišku“, – sakė V.Dovidaitis.
Jis pridūrė, kad tai, kaip elgėsi Dž.Deimantis – tikrai nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti.
„Mano akimis, tai akivaizdus nusikaltimas, ne tik sukčiavimas, bet ir tyčinis bankrotas, tyčiniai veiksmai netinkamai valdant įmonę, sudarant nemokumo sąlygas. Bet tą turi įvertinti prokurorai, jie turi ištirti, išsiaiškinti, peržiūrėti duomenis“, – sakė advokatas.
Jau varstė teismų koridorius
Įmonei „Deimantis“ teismo procedūros – ne pirmas atvejis.
Rugsėjį dėl piniginio reikalavimo į teismą Dž.Deimančio įmonę padavė bendrovė „DS Metal“.
„DS Metal“ direktorius Dovydas Stalyga portalui papasakojo su Dž.Deimančiu iki tol dirbęs nemažai metų.
„Mes jiems gaminome metalines detales, baldines konstrukcijas. Visad išrašydavome sąskaitas – atrodo, viskas buvo tvarkoje.
Deja, kai 2023-iųjų vasaros viduryje Dž.Deimančiui atėjo laikas apmokėti sąskaitas, pinigų nesulaukėme. Tai buvo apie 3 tūkst. eurų. Paskambinome jam vieną, antrą kartą – žadėjo sumokėti, bet vis nesumokėjo. Sakė, kad turi darbų, bet stringa atsiskaitymai. O aš žinau, kad šiais metais baldinis sektorius išgyvena sunkius metus, dėl to draugiškai vis juo patikėdavau, kai sakydavo, kad atsiskaitys“, – prisiminė D.Stalyga.
Visgi pažadai netruko atsibosti, be to, galiausiai Dž.Deimantis tiesiog prapuolė.
„Jau buvo praėję du ar trys mėnesiai po apmokėjimo termino. Po to jis išvis su mumis nebešnekėjo, nebekėlė ragelio, tai buvo lengviau apsispręsti paduoti į teismą. Mes nesame bankas, kad galėtume finansuoti kiekvieną įmonę.
Pasitariau su advokatu, padavėme įmonę į teismą dėl pinigų išieškojimo. Teismas priteisė ir su antstoliais išsireikalavome pinigų. Taip viskas ir susitvarkė“, – kalbėjo D.Stalyga.
Gruodį bendrovę „Deimantis“ į teismą dėl piniginio reikalavimo pridavė dar dvi bendrovės: „Trukmė“ ir „Autotodis“. Kol dar vyksta teismo procesai, įmonių vadovai atsisakė komentuoti situaciją.
