„2023 metais atlaikiusi iššūkius, kitąmet Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią. Infliacijos piką palikus už nugaros, o atlyginimų augimui tęsiantis gana sparčiu tempu, 2024 metais žmonių perkamoji galia stiprės, o tai aktyvins vidaus vartojimą. Prie to prisideda ir sprendimai, patvirtinti su kitų metų biudžetu“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,4 proc., o 2024 metais augs 1,7 proc. 2025–2026 metais numatoma 2,9 proc. siekianti ūkio plėtra per metus.
Nepaisant sulėtėjusio ekonominio aktyvumo darbo rinka šiemet išliko stabili, nedarbo lygis sudarys 6,6 procento. Numatoma, kad kitąmet nedarbo rodiklis išliks tokiame pačiame lygyje, o užimtųjų skaičiaus augimas sieks 0,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais sparčiau atsigaunant ekonominiam aktyvumui nedarbo lygis turėtų mažėti ir 2025 m. sudaryti 6,4 proc., o 2026 m. – 6,3 proc.
Kaip gyventojus paveiks darbo užmokesčio augimas?
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet darbo užmokesčio augimas išliks spartus – jis sudarys 12,5 proc. 2024 m. darbo užmokesčiui nuosaikiau augant privačiajame sektoriuje atlyginimų augimo sieks 7,6 proc. 2025–2026 metais vidutinis darbo užmokestis galėtų augti po 5 proc. per metus.
Tiek šiemet, tiek kitais metais darbo užmokesčio augimas reikšmingai viršys kainų augimo tempą. 2023 metais vidutinė metinė infliacija sudarys 8,8 proc., o prie palankesnės nei pernai kainų raidos prisidės ne tik žemesnės energijos kainos, bet ir pasaulinių tiekimo grandinių normalizavimasis bei monetarinės politikos griežtinimas. 2024 metais vidutinė metinė infliacija, tikėtina, sumažės iki 2,8 proc. Nuo 2025 metų infliacijos tempas turėtų dar labiau priartėti prie Europos Centrinio Banko 2 proc. infliacijos euro zonoje tikslo ir sudaryti 2,3–2,4 proc.
Tęsiantis namų ūkių disponuojamų pajamų augimui ir infliacijos mažėjimui, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidoms prekėms ir paslaugoms sumažėjus 0,8 proc., 2024 metais jos išaugs 3,1 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais (2025–2026 m.) kainoms nebedarant tokio stipraus poveikio gyventojų perkamajai galiai, o pajamoms toliau augant, namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti sparčiau – po 3,4 proc. kasmet.
Geopolitinių įtampų židiniai kelia ekonominį neapibrėžtumą
Investicijos Lietuvoje 2023 metų sausį-rugsėjį augo 10,1 proc. Reikšmingai prie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (BPKF) pokyčio prisidėjo 19,3 proc. augusios investicijos į kitas mašinas, įrenginius ir ginklų sistemas. Taip pat suintensyvėjęs investicinis procesas stebėtas negyvenamųjų pastatų ir statinių statyboje – investicijos į kitus pastatus ir statinius 2023 metų sausį–rugsėjį buvo 14,7 proc. didesnės.
Numatoma, kad 2023 metų pabaigoje ir kitais metais investicijų augimas turėtų būti nuosaikesnis ir per visus 2023 metus išlaidos BPKF galėtų augti 9 proc., o 2024 m. – 3,5 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, prisitaikius prie pasikeitusių finansavimo sąlygų, esant stabilesnei išorės aplinkai bei dėl sustiprėjusio poreikio didinti veiklos efektyvumą išlaidos BPFK formavimui galėtų augti po 5,4 proc. kasmet.
Scenarijuje numatoma, jog dėl monetarinės politikos pokyčių ir karo Ukrainoje sukeltų pasekmių globali paklausa eksportui iš Lietuvos šiemet bus prislopinta, o galimybės didinti eksporto apimtis priklausys nuo eksportuojančių įmonių lankstumo ir galimybių investuoti į technologinę pažangą ir produktyvumą didinančias priemones. Projektuojama, kad 2023 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis sudarys -4,4 proc. Atsigaunant išorės paklausai, 2024 m. tikėtinas eksporto atsigavimas – 4,5 proc. augimas. 2025–2026 m. eksporto, tikėtina, sieks 5,2 proc. per metus.
Ekonominės raidos scenarijus sudarytas vis dar išskirtinai didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, atsiradus naujiems geopolitinės įtampos židiniams Artimuosiuose Rytuose, nepasibaigus globaliam monetarinės politikos griežtinimui ir tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje.
Karo Ukrainoje eskalacija ir tiekimo grandinių trikdžiai, konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacija ir naujos geopolitinės įtampos, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas, nauji COVID-19 viruso protrūkiai – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvesnis „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.
