Turizmo sektorius išmoko pandemijos pamokas: Lietuvą atrasti ėmė ne užsieniečiai, o patys lietuviai

Turizmo sektoriaus pokyčius analizavęs Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas dr. Darius Liutikas sako tyrimo metu pastebėjęs, kad atspariausias COVID-19 pandemijos sukeltai krizei pasirodė regioninis turizmas.

Nepaisant to, kad per pandemiją atvykstamasis turizmas sumažėjo 75 proc., kai kurie šalies regionuose apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslai didelių nuostolių sugebėjo išvengti.

„Kalbant apie apgyvendinimo sektorių, kaimo turizmo sodybas pandemija paveikė mažiausiai. Labiausiai pandemija įtakos turėjo miestuose esantiems viešbučiams, verslo segmento apgyvendinimui“, – atlikto tyrimo „Turizmo sektoriaus pokyčiai ir perspektyvos po COVID-19 pandemijos“ duomenis komentuoja dr. D.Liutikas.

Drastiškai smukus tarptautiniam turizmui, visas sektoriaus atstovų dėmesys buvo sutelktas į vietinį turizmą, jo plėtros ir prisitaikymo galimybes prie vykstančių globalių pokyčių. Todėl sumažėjus galimybei išvykti svetur, pandeminiu laikotarpiu vidaus kelionių skaičius išaugo iki 76 proc.

„Kaip žinome, per pandemiją lietuviai atrado Lietuvą. Pradėjo keliauti į šalies regionus, į regioninius ir nacionalinius parkus, susipažino su įvairiomis Lietuvos gamtinėmis įžymybėmis, kultūros paveldo objektais. Vietiniam turizmui tai buvo, galima sakyti, atradimų metai“, – situaciją dėl išvykstamojo ir vietinio turizmo pokyčių per pandemiją COVID-19 komentuoja D.Liutikas.

Vietinio turizmo svarbą, kaip viso turizmo sektoriaus atsigavimo ir net išlikimo varomąją jėgą, akcentuoja ir Pasaulio turizmo organizacija.

Pasak dr. Dariaus Liutiko, turizmo sektoriaus nuostoliai net ir praėjus keliems metams po pandemijos, vis dar skaičiuojami. Statistika rodo, kad 80 proc. turizmo verslo atstovų vienaip ar kitaip naudojosi valstybės teikiama parama.

„Mūsų tyrimas parodė, kad be valstybės teikiamos paramos, turizmo verslas tiesiog nebūtų išgyvenęs, todėl ta parama, ypač susijusi su įvairiomis kompensacijomis už prastovas, taip pat įvairios tikslinės priemonės, skirtos turizmo sektoriui, labai gelbėjo, davė laiko kompanijoms mobilizuotis, persitvarkyti“, – sako Lietuvos socialinių mokslų centro atstovas Darius Liutikas.

Pasak mokslininko, turizmo atsparumas yra susijęs su galimybėmis lanksčiai reaguoti į situaciją ir pritaikyti inovacijas, pritaikyti naujus produktus, naujas idėjas, naujas paslaugas. Todėl tos įmonės, kurios sureagavo greitai, nepabijojo keisti savo profilio ir priėmė sprendimą reaguoti į klientų poreikių pokyčius, socialinę aplinką ir jos diktuojamas sąlygas, krizę išgyveno lengviau.

„Dėl ateities krizių, mūsų tyrimas taip pat daro tokią išvadą, kad sunkumus lengviau išgyvens ir rinkoje stipriau įsitvirtins tos įmonės ir organizacijos, kurios greitai reaguos į naujus pokyčius, jau ir dabar matome būtinybę prisitaikyti ne tik dėl pokyčių šalies viduje, bet ir mūsų pašonėje vykstančių geopolitinių iššūkių, todėl apie jų įtaką reikia pradėti galvoti jau dabar ir ieškoti būdų kaip prisitaikyti“, – apie nuolatinę sektoriaus būtinybę būti lankstiems pasakoja mokslininkas.

Pandemija ir kuriam laikui sustojęs pasaulis, gana smarkiai pakeitė ne tik turizmo sektoriuje teikiamų paslaugų paletę, bet ir keliavimo įpročius bei keliautojų prioritetus.

„Atlikę tyrimą matome, kad keičiasi ir pačių turistų elgesys. Žmonės pradėjo daugiau dėmesio skirti saugumui kelionės metu. Jeigu keliaujama į užsienio šalį, domimasi, kokia bendra situacija toje šalyje ir tas toks bendras įvertinimas saugumo aspektu, ko anksčiau nebuvo. Daugiau dėmesio skiriama patogumui, paslaugos kokybiškumui“, – sako mokslininkas D.Liutikas.

Pasak specialisto, turizmo sektoriaus atstovai iš naujo turėtų įvertinti tiek ekonominius aspektus, tiek ir verslo planą ir komunikaciją su klientais, tiek ir siūlomus produktus bei paslaugas.

Per pandemiją iš naujo atrastas gamtinis turizmas, pažintinių takų ir kultūrinių objektų lankymas ir toliau išlaiko savo populiarumą, todėl šio sektoriaus atstovai ir ateityje turės didesnį dėmesį skirti vietiniam turizmui, atsigręžti į regionus, į bendruomenes, daugiau dėmesio sutelkti į tvarių paslaugų teikimą ir bendruomenių įtraukimą.

„Jeigu bendruomenė nuo pat pradžių dalyvauja kuriant turizmo paslaugos, siūlant inovacijas, tai suteiks verslui atsparumo susidūrus su tam tikromis krizėmis“ – vieną iš saugiklių verlui įgyti pranašumą ir galimybę atspariau atremti galimus iššūkius įvardija D.Liutikas.

Tiesa, mokslininkas sako, kad šio sektoriaus atstovai, jau ir per pačią pandemiją pademonstravo savo išmonę ir greitą reakciją prisitaikant prie besikeičiančios situacijos.

Per pačią COVID-19 krizę užsienio turistų netekę viešbučiai ieškodami klientų, kvietė vietinius gyventojus dirbti viešbučių kambariuose, siūlė privačius degustacijų vakarus. Labai greitai išpopuliarėjo virtualus turizmas, įvairios šou programos, virtualios parodos ir kelionės. Atsirado 3D ir papildytos virtualios realybės programėlės, kurios leido tokiu būdu susipažinti tiek su kultūriniais ir gamtiniais Lietuvos ar užsienio šalių objektais.

Kaip pastebi specialistas, per pandemiją didelis dėmesys buvo skiriamas technologiniam verslų atnaujinimui, sukurtos šiuolaikiškos interneto svetainės, leidžiančios vartotojui pačiam susikurti individualių kelionės paketą, papildytos audiogidų programos.

„Atsirado individualūs kelionių paketų pasiūlymai į tam tikrus gamtinius ar kultūrinius objektus, kurie iki tol nebuvo populiarūs, pavyzdžiui karjerai. Lietuva taikė tokį modelį, kai net kultūros renginiai buvo organizuojami vienam žmogui. Pavyzdžiui, koncertą salėje gyvai klausė vienas žmogus, o visi kiti turėjo galimybę sudalyvauti koncerte virtualiu būdu. Kovido metu išpopuliarėjo ir „fly in“ bei „drive in“ turizmas, kai į renginį atvykstama automobiliais ar lėktuvais. Tokiu principu buvo organizuojamos ne tik kino filmų peržiūros, bet ir laikomos šv. Mišios ir panašiai“, – verslų bandymą prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos vardija D.Liutikas.

Būdų kaip prisitaikyti ir išgyventi krizę ieškojo ne tik turizmo sektoriaus atstovai, bet ir valstybė, kuri šalia tiesioginės paramos verslui prisidėjo ir skatinimo priemonėmis.

„Siekiant pritraukti kuo daugiau paslaugų vartotojų ir taip pagelbėti turizmo sektoriui, buvo įgyvendinta programa „Atostogos medikams“, kuomet medicinos darbuotojams, kaip padėka už kovą su pandemija buvo skiriamos kelių šimtų eurų premijos ir būtent tą sumą medikai galėjo išleisti turizmo sektoriuje: tiek viešbučiuose, tiek pirkti įvairias turizmo ar sveikatinimo paslaugas. Tai buvo originali, išskirtinė priemonė, kuri manau davė dvigubos naudos“, – apie pastangas prisidėti gelbstint nuo pandemijos labiausiai nukentėjusį turizmo sektorių, pasakoja mokslininkas.

Turizmo sektorių tyrinėjantys mokslininkai pandeminį laikotarpį įvardija kaip turizmo sektoriaus perkrovos metą, kai patys sektoriaus atstovai, turėjo įsivertinti, kas yra svarbu šiandieniniam jų klientui, kaip jų valdomos įmonės turėtų pasiruošti, kad gebėtų išgyventi ateities krizes ir ką reikėtų daryti panašioms krizės iškilus ateityje.

„Vykdydami savo tyrimą ne tik tyrėme kaip turizmo sektoriaus atstovai sugebėjo įveikti pandemiją, bet ir pateikėme siūlymus bei rekomendacijas, kad įmonės, norinčios veikti sėkmingai ateityje, turi jau dabar ieškoti inovatyvių turizmo veiklos formų, naujų turizmo rūšių, prisitaikyti, prie besikeičiančių vartotojų poreikių“, – sako D.Liutikas.

Lietuvos mokslų tarybos ir ES struktūrinių fondų lėšomis finansuoto projekto metu, buvo analizuojamos turizmo perspektyvos ir turizmo ateitis Lietuvoje. Tirta, kaip veikia socialiniai, technologiniai ir aplinkosauginiai veiksniai ir kaip į tuos veiksnius turėtų reaguoti turizmo sektoriaus atstovai. Analizuotos visiškai naujos turizmo kryptys ir jų integracija mūsų tradiciniame turizmo sektoriuje, tai ir vertybinės kelionės, tylos turizmas, miego turizmas. Pasak ekspertų, tai yra naujos turizmo rūšys, kurios keičia patį turizmo suvokimą, kurios labiau orientuotos į žmogaus asmeninio atsinaujinimo paiešką, naujų potyrių kelionėse ieškojimą.

Stebima tendencija, kad būtent tokios turizmo kryptys ateityje sulauks vis daugiau dėmesio tiek iš turistų, tiek iš paslaugų teikėjų.

Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas dr. Darius Liutikas, sako, kad kalbant apie turizmo ateitį, būtų galima išskirti 3 pagrindinius elementus: pirmasis susijęs su socialiniais pokyčiais, kai žmonės labiau atsigręžia į save, įsiklauso į savo poreikius, todėl įvairūs atsinaujinimo, tobulėjimo, savęs pažinimo renginiai bei edukacijos įgaus vis didesnę svarbą visoje rinkoje.

Kitas momentas, kurį išskiria pašnekovas – technologinės inovacijos, kurios artimiausiais metais darys milžinišką įtaką visam turizmo sektoriui. Atliktame tyrime buvo analizuotas dirbtinio intelekto proveržis ir galimybės jį pritaikyti turizmo segmente. Jau dabar matoma, kad atsiranda pusiau autonominių paslaugų, kai žmogus tiesiai iš lėktuvo be jokio kontakto gali patekti į apgyvendinimo objektą. Nuolat tobulėjančios technologijos jau leidžia asmeniniams virtualiems asistentams pakeisti ekskursijų gidus ir keliautojui papasakoti apie vietą, kurioje jis yra.

Trečiuoju turizmo sektoriaus kokyčius lemiančiu elementu įvardijamas tvarumas ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos bei noro palikti kuo mažesnį pėdsaką. Dr. Darius Liutikas sako pastebintis, kad aplinkosauginės iniciatyvos jau taikomos apgyvendinimo sektoriuje, kai klientai skatinami prieš atiduodant rankšluostį skalbimui pagalvoti ar juo dar galima pasinaudoti, nes tai gali sumažinti vandens sunaudojimą ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo. Tai galioja ir su kiekvienu nauju muilo gabalėliu, vienkartinėmis šlepetėmis viešbučių kambariuose ir net ieškant sprendimų dėl resursų taupymo.

„Kai kurie viešbučiai pradėjo taikyti draugiškesnę kainodarą klientams, kurie pas juos atvyksta ekologiška transporto priemone ar pėsčiomis, patys pastatai tampa tvaresni, daugėja naudojančių saulės baterijas. Taip pat pastebėjom, kad ir turistai labiau nori naudotis tokiomis paslaugomis, kurios yra tvarios, kurios susijusios su klimato kaitos pasekmių mažinimu ir, kurios prisideda bendrai prie aplinkosauginės situacijos gerinimo.

Reikšmingas naujų turizmo paslaugų kūrimas laikantis ES žaliojo kurso bei vis labiau atsižvelgiant į tvarumo aspektus, specialistų nuomone, gali tapti Lietuvos konkurenciniu pranašumu, padedančiu sugrąžinti ikipandeminį atvykstamojo turizmo lygį ir jį nuolat toliau auginti.

„Matydami augantį keliautojų norą palikti kuo mažesnį CO2 pėdsaką, būti draugiškiems aplinkai, norą būti švarioje aplinkoje, galime pasakyti, kad verslas privalės ir toliau keistis, ieškoti būdų kaip patenkinti vartotojų lūkesčius, kaip pasiūlyti daugiau tvarių paslaugų, nes sustoti ties tais ryškiais pokyčiai, kurie vyko turizmo sektoriuje per pandemiją, nebeužteks“, – kalbėdamas apie viso sektoriaus ateitį ir neišvengiamą būtinybę nuolat keistis sako D.Liutikas.