„Konkursas turi prasidėti sausio 15 dieną. Tikimės, kad jis tikrai bus sėkmingas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė D. Kreivys.
„Parkai jūroje iš esmės mums užtikrins beveik pusę elektros poreikio, matuojant per dabartinę prizmę“, – teigė jis.
Ministro teigimu, abu Lietuvos jūrinėje teritorijoje įrengti jėgainių parkai prilygs atominiam reaktoriui, leis siekti tikslo visą suvartojamą elektrą pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių.
„Šie du parkai realiai atitinka atominį reaktorių. Galime įsivaizduoti, kokie pokyčiai yra mūsų sistemoje, nekalbant apie tai, kad šiuo metu mūsų sistemoje instaliuota apie 2,2 GW atsinaujinančios energetikos.
Jau šiandien yra kai kurių momentų, valandų, kuomet padengiame savo visą vartojimą vien savo gamyba“, – kalbėjo ministras.
ELTA primena, kad antrasis jūrinio vėjo jėgainių konkursas laikomas patrauklesniu, kadangi jo plėtrai, skirtingai nei pirmojo konkurso, numatoma ir valstybės parama. Be to, plėtotojui nereiks atlikti poveikio aplinkai vertinimo, jūros dugno tyrimų.
Su Europos Komisija jau suderinta 198 mln. eurų vertės parama pagal vadinamąjį „Contract for Difference“ (CfD) modelį – plėtotojas jėgainių pagamintą elektrą galės parduoti ne mažesne nei 64,31 Eur/MWh ir ne didesne nei 107,18 Eur/MWh kaina. Pritaikius CfD schemą, valstybė primokėtų parko savininkui, jei elektra rinkoje yra pigesnė nei sutarta elektros pardavimo kaina, o jai esant aukštesnei skirtumą tarp kainų padengtų tiekėjas.
Pirmojo 700 MW jėgainių parko konkursą laimėjo „Ignitis grupės“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables“, dviejų dalyvių aukcione pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį.
Tikimasi, kad abu bendros 1,4 GW galios parkai bus pastatyti 2028 metais, kasmet pagamins 6 TWh elektros. Projekto iniciatorė Energetikos ministerija pirmiausia siekia, kad Lietuva taptų pajėgi elektrą gamintis pati ir nebebūtų priklausoma nuo jos importo.
Naujoji energetikos infrastruktūra sukurtų 1,3 tūkst. darbo vietų, pritrauktų 3 mlrd. eurų investicijų.
