Reikalai neblogėja
Anot T.Povilausko, šiuo metu Lietuvos ekonomikoje – stagnacija, tačiau tikrai nėra taip blogai, kaip buvo per 2008–2009 metų krizę.
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, daugelis kalbėjo, kad bus didesnis ekonominis nuosmukis. Taip, mes nuosmukį turime, jei žiūrėsime į pagrindinius rodiklius – neigiamas BVP pokytis, pramonės, mažmeninės prekybos pokytis.
Mes daug dešimtmečių turėsime 2008–2009 metų pavyzdį, ką mes vadiname krize, mes visuomet lyginsime su šiuo dalyku. Džiaugiuosi, kad dabar taip nėra, bet žiūrint į mėnesinius duomenis, galima sakyti, kad yra stabilizacija-stagnacija, bet nėra, kad reikalai blogėtų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ šnekėjo ekonomistas.
Nepaisant ekonominės stagnacijos, pasak pašnekovo, lietuviai gali sau leisti daugiau nei prieš, pavyzdžiui, dešimt metų.
„Jie gali sau leisti pakeliauti užsienyje, gali sau leisti įvairias paslaugas. Pastebiu, kad mes dažnai mėgstame juodą arba baltą – lietuviai sako, kad būstas neįkandamas, nes negali sau leisti būsto Paupyje, kuris yra prestižinis. Tačiau kalbant apie tai, ką gali vidutinis žmogus, manau, vyksta progresas. Kai nuvažiuojame į Vakarų Europą, mes galime sau leisti daugiau ką įsigyti – tai ženklas, kad mūsų pajamos gerokai padidėjusios“, – aiškino T.Povilauskas.
Būstas taps įperkamesnis
Ekonomistas prakalbo ir apie kitus metus – esą palūkanos kilti neturėtų, tačiau kada tikėtis mažėjimo, neaišku.
„Manome, kad pirmas mažinimas gali būti birželį, tačiau didėja tikimybė, kad gali būti ir balandį. Kai kurie galvoja, kad pirmas mažinimas bus kovą, bet mes manome, kad dar šiek tiek per anksti. Svarbu neužbėgti su lūkesčiais. Tačiau jaučiame, kad pikas jau šiek tiek likęs už nugaros. Nepamirškime, kad gali būti visko, bet pagrindinis scenarijus toks“, – prognozavo T.Povilauskas.
Tačiau kad palūkanų normos pasieks nulį ar bus neigiamos, ekonomistas abejojo.
„Girdint iš centrinių bankų vadovų komentarų, kaip jie vertina tuos kelerius metus, kurie buvo iki 2022-ųjų, suprantu, kad nenorima pakartoti to paties scenarijaus, kai palūkanos buvo neigiamos. Sakyčiau, yra labai maža tikimybė, kad palūkanos bus neigiamos, o nulio per trejus metus irgi, manau, nebus. Šiuo metu turime du vykstančius karus, turime negerų dalykų“, – tikino SEB ekonomistas.
Dėl aukštų palūkanų sparčiai krito ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos pardavimai. Žmonės, jausdami, kad palūkanos ims kristi, gali jau netrukus vėl aktyviau pirkti būstą.
„Jausmas, kad palūkanų pikas jau už nugaros ir žmonės jau gali skaičiuotis galimas išlaidas mažėsiančioms palūkanoms, turėtų paskatinti NT rinką. Potencialių pirkėjų yra. Kaip visuomet, svarbu lūkesčiai ir komunikacija viešojoje erdvėje. Jei NT vystytojai pasistengs, galima įpūsti šį pliūpsnį, aktyvėjimas gali būti jau kitų metų pradžioje, jei ekonominė situacija neblogės. Sakyčiau, svarbu ir tai, kad sumažėjo infliacija – tai svarbu žmonėms, kurie keičia būstą. Infliacijai nukritus, pajamų augimas lieka teigiamas ir susitaupyti darosi lengviau. Įperkamumas kitais metais bus geresnis“, – šnekėjo jis.
Stebuklingo kainų sumažėjimo nebus
T.Povilauskas komentavo ir situaciją su žaliavomis – pasak jo, dar nedaug žaliavų kainų grįžo į priešpandeminį lygį.
„Turbūt labiausiai į tą lygį grįžo nafta. Jeigu žiūrėtume į metalų kainas, jie brangesni nei buvo. Plieno gaminiai atpigo, lyginant su 2021–2022-ųjų piku, bet dar negrįžo į 2019-ųjų lygį. Tačiau svarbu, kad žaliavų kainų svyravimai sumažėję. Nors yra kainų pokyčių, bet jie nėra labai stiprūs“, – pabrėžė ekonomistas.
Kitais metais žaliavų kainos neturėtų stipriai mažėti.
„Įmonės šių metų biudžetus planavosi pagal praėjusių metų spalio–lapkričio kainas, kurios buvo labai aukštos. Pasisekė, jei jų gaminamo produkto kaina nesumažėjo, o elektra, degalai atpigo. Nemažai įmonių šiais metais parodė pakankamai gerą pelną.
Tačiau žiūrint į 2024-uosius, kažkokio stebuklingo kainų sumažėjimo greičiausiai nebus. Potencialo iš to uždirbti nebus. Šią minutę mažai kas skundžiasi žaliavų kainomis“, – sakė T.Povilauskas.
Prekės lentynose irgi neturėtų labai stipriai pigti, nors kai kurie atskiri produktai ir pigo.
„Defliacija nėra labai geras reiškinys ekonomikai. Aišku, galima teisintis tuo, kad pastaraisiais metais infliacija buvo labai didelė, kainos Lietuvoje padidėjo keliasdešimt procentų. Dabar defliacija jau įvykusi kai kuriose prekių grupėse, pavyzdžiui, pieno produktuose – jie atpigę. Mėsa, kiaušiniai vis dar brangu, ten yra potencialo atpigti. Kainos kai kur mažėja. Žmonės sako, kad nejaučia, jog prekybininkai konkuruoja, bet aš manau, kad kainų karas šiek tiek matosi ir vyksta“, – aiškino ekonomistas.
Jis pridūrė, kad metinės defliacijos kitais metais nesitikima, tačiau tai nėra nerealus scenarijus.
Raminantis visuomenę biudžetas
Seimas gruodžio pradžioje priėmė kitų metų biudžetą. Pasak T.Povilausko, šis biudžetas visiškai atitiko lūkesčius.
„Tikėjomės, kad biudžeto deficitas bus tarp 2–3 proc., tą ir gavome. Biudžetas turėtų būti raminantis visuomenę – pensijos didinamos labiau, nei auga ekonomika, valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimai didinami. Paprastai padarytas ekonomiką skatinantis biudžetas“, – vertino pašnekovas.
