Šios šalies provincijoje ištinka malonus šokas: čia 5 eurai prilygsta 100 eurų kur nors Nyderlanduose

2023 m. gruodžio 26 d. 15:17
Tomas Durgolcas, metalų prekybos įmonės „Steelcore“ direktorius
Dar niekada Uzbekistanui nebuvo skiriama tiek Vakarų Europos dėmesio, kiek šiemet: Vokietijoje ir Prancūzijoje surengti Uzbekistano prezidento vizitai, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lapkričio pradžioje pats apsilankė Uzbekistane.
Daugiau nuotraukų (2)
Toks Vakarų dėmesys neatsitiktinis – Uzbekistanas neįeina į Rusijos muitų sąjungos bloką, viešais pareiškimais neremia pražūtingo karo Ukrainoje. Šalis pasirinko provakarietišką kryptį, todėl Uzbekistanui nėra taikomos sankcijos ar kiti apribojimai. Karinių konfliktų ir išsikvėpusios globalios ekonomikos kontekste Uzbekistano eksporto rodikliai vertinami kaip stipriausi Vidurinės Azijos regione.
Tai išties įspūdingas pasiekimas žinant, kad Uzbekistano logistiniai saitai gerokai sutrūkinėję – sausumos logistinės grandinės per Rusiją painios ir ilgai trunkančios, geležinkeliais pasiekti Vakarų Europos beveik neįmanoma, o iki artimiausių jūrų uostų reikia keliauti per dvi užsienio valstybes, kurioms taikomi įvairūs apribojimai. Tačiau išeičių ieškoma ir jos surandamos.
Lietuvos ir Uzbekistano tarpusavio prekyba taip pat ženkliai išaugo: nuo 264 mln. eurų 2021 m. iki 494 mln. eurų 2022 m. Prekių eksportas iš Uzbekistano į Lietuvą padidėjo beveik 70 proc. iki 111 mln. eurų. Mūsų įmonės importuoja iš Uzbekistano metalus ir jų žaliavas, trąšas ir kitus chemijos gaminius, o taip pat maisto, tekstilės produktus, patys ieško galimybių investuoti į tekstilės gamybą ir kitas verslo sferas Uzbekistane. Prognozuojama, kad artimiausiu metu Lietuvą pasieks dar daugiau uzbekiškų tekstilės gaminių, džiovintų vaisių ir sulčių.
Prekių eksportas iš Lietuvos į Uzbekistaną pernai padvigubėjo ir pasiekė 316 mln. eurų. Uzbekistano kryptimi gausiausiai keliauja lengvieji automobiliai ir baldai, tačiau lietuviškos kilmės prekių eksportas kol kas išlieka kuklus – vos 13,5 mln. eurų. Spartų dvišalės prekybos augimą iš dalies galima paaiškinti abiejų šalių ekonomikų augimu.
Lietuvių išradingumas Uzbekistane beveik neribotas – mūsų verslininkai teikia logistikos, draudimo, muitinės brokerių, sunkvežimių vairuotojų ir lėktuvų pilotų mokymo paslaugas, veža maisto produktus, medžiagas farmacijos ir plastiko pramonei, įgyvendina nacionalinio masto skaitmeninės infrastruktūros plėtros ar kibernetinio saugumo programas. Uzbekams įtinka ir lietuviški energijos išteklių apskaitos ir taupymo sprendimai, optikos įrenginiai ar vandentiekio bei nuotekų sistemų projektavimas.
Visą tą proveržį iš dalies lemia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kryptis plėtoti verslo ryšius su Vidurio Azijos šalimis. Buvo surengta ir verslo misija į Taškentą, ką tik pradėjo veiklą LPK Lietuvos–Uzbekistano verslo taryba.
Uzbekistano rinka turi milžinišką potencialą. Šios šalies teritorija turtinga naudingosiomis iškasenomis. Ten išgaunama nafta, gamtinės dujos, auksas, sidabras, varis, uranas, volframas, cinkas, švinas. Remiantis 2020 m. „World Mining Data“ duomenimis, Uzbekistanas išgavo 4,13 mln. tonų urano, pagal šį rodiklį užimdamas penktą vietą pasaulyje. Aukso buvo iškasta 100 tūkst. tonų – tai daugiau nei Pietų Afrikoje ir maždaug trečdalis Rusijoje arba Australijoje išgaunamo kiekio.
Yra ir kitas, žmogiškasis dėmuo, kodėl Uzbekistanas įdomus sparčiai senstančiai Europai. Uzbekistanas kasmet pasipildo 600 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, iš kurių šalyje įdarbinama trečdalis. Likusiems 400 tūkst. valstybinės institucijos ieško darbo svetur. Prieš gaudami leidimą išvykti, uzbekai praeina bazinius mokymus. Nemažai jų įdarbinama ir Lietuvos transporto įmonėse.
O pabaigai – kiek romantikos. Turistinės kelionės į Uzbekistaną šiais laikais atsieina maždaug 1,2 tūkst. eurų, neskaičiuojant lėktuvo bilietų kainų. Tokia galimybė dažniausiai domina pasiturinčius informacinių technologijų ar finansų specialistus, jau išbandžiusius Meksiką ir Šri Lanką. Jie tikisi skanaus plovo, gero viešbučio ir natūralių sulčių – visa tai uzbekai gali pasiūlyti. Vietos gidai jau neblogai bendrauja anglų kalba.
Mažiau lepius lietuvius vilioja ne tik turistų nuo seno pamėgti Samarkandas ar Buchara, bet ir Fanų kalnai ar Kyzylkumo dykuma. Jei kalnų tarpeklio kaimelyje pamatysi iškabą „Hotel“ – greičiausiai tai bus uzbeko šeimos namas, kuriame šeimininkų vaikų pilnas kambarys bematant pavirs svečių miegamuoju, o vakarienei ir pusryčiams ant stalo nuguls karšti naminiai patiekalai.
Uzbekistano provincijoje keliautojus ištinka malonus šokas patyrus, kad 5 eurų vertė prilygsta 100 eurų kur nors Nyderlanduose. Už keletą eurų ten galima pasiekti atokiausius šalies kampelius. Moderniais traukiniais ir autobusais iš Taškento lengva nukeliauti į bet kurį šalies miestą. Turizmo sezonas Uzbekistane trunka nuo vasario iki vėlyvo rudens. Artimiausias mums oro uostas, iš kurio kyla lėktuvai į Taškentą – Ryga. Tad Uzbekistanas europiečiams atsiveria visomis svetingumo spalvomis.
UzbekistanasEksportasImportas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.