Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais. Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Galiausiai paaiškėjus, kad NT mokesčio įstatymo neberems nei vienas opozicijos atstovas bei „laisviečiai“, projektas buvo „padėtas į stalčių“ ir šiuo metu vis garsiau kalbama, kad mokesčių reformoje kiti žingsniai nebėra galimi, nes kiti metai – rinkiminiai.
Vis tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad sprendimų dar galima ieškoti, o tuo tarpu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tvirtina, jog reikia teigiamai vertinti įstatymų nepriėmimą.
Konservatorius M.Lingė aiškino, kad natūralu, jog diskusijoms dėl mokesčių reformos reikia erdvės ir laiko, bet labiausiai – valios ir supratimo dėl mažiau populiarių sprendimų. Tačiau jis tikino, kad ir toliau planuojama ieškoti sutarimo su koalicijos partneriais dėl mokestinių pakeitimų.
„Apie mokesčių reformą galime kalbėti tik būsimuoju laiku. Šiais metais pateiktas Seimui platus mokestinių pasiūlymų paketas. Natūralu, kad diskusijoms reikia erdvės ir laiko, bet labiausiai joms reikia valios ir supratimo, kad sprendimai, kad ir mažiau populiarūs – reikalingi. Ketiname ir toliau tęsti diskusijas, pirmiausia, su koalicijos partneriais, ieškodami vietų, dėl kurių galima sutarti, nepaisant, kad metai bus paženklinti rinkimų gausos. Esant sutarimui, atsirastų ir sprendimai“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė BFK pirmininkas.
„Tą rodo ir pavyzdys su akcizų pakeitimais, kai prieš tai dvejus metus stalčiuose gulėjęs paketas buvo priimtas per trumpą laiką. Prie svarbių sprendimų priskirtinas ir nebeaktualios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo įstaigoms atsisakymas, kas suteikė erdvės labiau sumažinti apmokestinimą mažiausias pajamas uždirbantiems dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo. Žingsnis į priekį, yra ir procentu didėjantis perskirstymas 2024 m., kuris bus 33 proc.“ – aiškino jis.
Laisvės partijos pirmininkė A.Armonaitė vis tik teigiamai vertina tai, kad sprendimai dėl mokesčių reformos buvo sustabdyti, nes, anot jos, kai kurie pakeitimai nebūtų gerai atsiliepę. Ji tvirtino, kad Laisvės partija jaučiasi „atstovėjusi savo programą ir sveiką protą“.
„Man atrodo visiškai normalu, kad parlamente, kuris yra politinė organizacija, yra visokių nuomonių tokiais aiškiai labai politiniais klausimais kaip mokesčių sistema. Negali norėti, kad viskas, ką tu atnešei, būtų automatiškai palaikoma, priimta be jokio kvestionavimo ir t. t.“, – „Eltai“ kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė.
„Jeigu paimtume NT mokestį, jis keitėsi keturis kartus ir to nesusikalbėjimo, signalų į visuomenę buvo paleista labai daug prieštaringų ir t. t. To nereikėjo ir mes čia buvome opozicija šiuo klausimu. Manyčiau, gerai, jog nebuvo priimti tie įstatymai“, – dėstė ji.
Šiuo metu parlamente svarstymo stadiją praėjęs tik minėtas NT mokesčio įstatymo projektas, tuo tarpu likusios paketo dalys tik pateiktos Seimui. Taip pat Finansų ministerija akcentuoja, kad Seimas jau yra anksčiau pritaręs vienam svarbiam mokestiniam pakeitimui – tai Akcizų įstatymas, kuriuo buvo numatytas akcizų degalams didinimas.
