Nesunkiai buvo pritarta ir Vyriausybės siūlymams skirti papildomai lėšų Viešųjų pirkimų bei Ryšių reguliavimo tarnyboms, Vidaus reikalų bei Teisingumo ministerijoms. Taip pat nubalsuota penkeriems metams pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybos mokesčių lengvatas.
Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, gerokai išaugo kelių sektoriui skiriamos lėšos: iš Kelių priežiūros ir plėtros programos numatyta skirti 583 mln. eurų (anksčiau buvo 534 mln. eurų), iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln., iš ES paramos programų – dar 159 mln. (buvo 41,8 mln.). Tad iš viso keliams atiteks 872 mln. eurų.
Taigi ką turėsime kitais metais? Numatoma, kad biudžeto pajamos, palyginti su 2023-iaisiais, išaugs 9,2 proc. – iki 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 8,5 proc. – iki 20,61 mln. eurų. Biudžeto deficitas – 3 procentai bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – beveik 40 proc. BVP.
Finansų ministerijai pateikus pirminį projektą tapo aišku, kad kitų metų biudžetas bet kuriuo atveju bus rinkiminis. Mat jame numatytos didžiulės sumos gyventojų pajamoms didinti.
Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) nuo sausio išaugs 20 proc. – iki 751 euro, minimali mėnesio alga – 10 proc. – iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, arba 709 eurai į rankas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga visiškai neatsisakė ketinimų streikuoti ir jau paprašė prezidento G.Nausėdos, kad jis vetuotų biudžeto įstatymą. Vis dėlto tai sunkiai įsivaizduojama.
Be to, reikia pripažinti, kad pedagogai sulauks gal ir ne tokios, kokios daugelis norėtų, tačiau nemenkos finansinės injekcijos.
Švietimo susitarimui įgyvendinti iš viso bus skirta 387 mln. eurų, iš jų 219 mln. – mokytojų algoms didinti. Planuojama, kad kitais metais jos vidutiniškai išaugs 276 eurais (atskaičius mokesčius) – 130 eurų nuo sausio, likusi dalis – nuo rugsėjo. Dėstytojų ir mokslininkų vidutinis atlyginimas turėtų padidėti net 440 eurų, iš jų 140 – nuo sausio.
Apskritai dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta milijardas eurų, vien NPD pakėlimas biudžetui per metus atsieis 241,2 mln. eurų.
Dar anksčiau buvo patvirtintas „Sodros“ biudžetas, kuriame įtrauktas ir pensijų didinimas – vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį darbo stažą išaugs 70 eurų ir sieks 644 eurus.
Žodžiu, gyventojų pajamos turėtų gerokai ūgtelėti. Kaip pažymėjo ekonomistas Ž.Mauricas, vidutinis darbo užmokestis nuo 2015 metų Lietuvoje išaugo 2,2 karto – iki 1252 eurų ir pagal šį rodiklį mūsų šalis aplenkė ne tik Slovakiją, Vengriją ar Kroatiją, bet ir porą ES senbuvių – Portugaliją ir Graikiją.
Gera žinia ir tai, kad skirtumas tarp penktadalio daugiausia uždirbančių ir tokios pat dalies mažiausiai uždirbančių žmonių nuo 2015 metų iki dabar susitraukė nuo 6,6 karto iki 4,6 karto. Tai rodo, kad mažėja turtinė nelygybė ir formuojasi rimta vidurinė klasė.
Bet pajamų augimas, kuris prognozuojamas ir kitais metais, turi ir keletą trūkumų.
Darbdaviai priversti kelti atlyginimus, nors darbo našumas toli gražu nedidėja tokiais tempais. Todėl arba verslas tampa mažiau konkurencingas, arba gali toks tapti ateityje, jei algų didinimo sąskaita bus taupoma investicijoms.
Kita vertus, kuo daugiau pinigų turi gyventojai, tuo labiau kyla vartojimo lygis, o tai gali turėti šiokios tokios įtakos infliacijai. Tiesa, augant vartojimui valstybė susižeria ir daugiau pridėtinės vertės ar akcizo mokesčių, todėl biudžetui tai yra naudinga.
Ar pavyks kitais metais sutilpti į 3 proc. BVP deficitą, daugiausia lems ne padėtis vidaus rinkoje.
Jeigu kitose ES valstybėse, o pirmiausia Vokietijoje, ekonomika pradės bent pamažu stiebtis, tokiu atveju Lietuvos eksportuotojai gaus daugiau užsakymų, galbūt samdys daugiau darbuotojų arba kels atlyginimus dabartiniams, o tai valstybei tikrai bus į naudą.
Tačiau labiau tikėtina, kad akivaizdesnio euro zonos ekonomikos atsigavimo derėtų laukti pasibaigus žiemai, todėl pirmieji 2024-ųjų mėnesiai gali būti įtempti.
Vis dėlto didžiausia grėsmė yra geopolitinė.
Jeigu toliau tęsis dabartiniai karai ar netgi kils naujų, tuomet tiek pasaulio ūkio padėtis, tiek žaliavų kainos gali tapti neprognozuojamos, o tai tikrai atsilieptų tokiai atvirai ekonomikai, kokia pasižymi Lietuva.
Dar blogesnis scenarijus būtų Rusijai ėmus žvanginti ginklais Baltijos valstybių pašonėje.
Krašto apsaugai kitiems metams Lietuva yra numačiusi gana solidžią sumą – 2,09 mlrd. eurų (1,923 mlrd. iš biudžeto ir 135 mln. iš laikinojo solidarumo įnašo), arba 2,75 proc. BVP.
Tačiau augančios grėsmės akivaizdoje reikėtų kur kas daugiau lėšų. Tuomet jau tektų skolintis, o dėl didesnės rizikos palūkanos tikrai būtų nemenkos.
Kita vertus, 2024-ieji bus paskutiniai metai, kai bankai mokės laikinąjį solidarumo įnašą, todėl daugiau pinigų krašto apsaugai teks semti iš bendro katilo.
Vis dėlto jei neišsipildys juodžiausi scenarijai, tikėtina, kad Lietuvai pavyks sudurti galą su galu. Tačiau įtampos dėl biudžeto vykdymo turėtų būti.
