Tokį Baltijos šalių SVV nuotaikų veidrodį atskleidė „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Šio segmento verslininkai paprastai gerai jaučia ekonomikos pulsą, nes jų įmonėms krizės gali smogti itin skaudžiai.
Beveik pusė šalies SVV atstovų mano, kad ateinančiais metais jų įmonių apyvarta liks stabili, o 27 proc. tikisi augimo. Tik 8 proc. apklaustųjų nusiteikę pesimistiškai ir prognozuoja savo gaminių paklausos smukimą.
Ekonomistų nuomone, tokioms nuotaikoms didelę įtaką daro Europos centrinio banko politika. Šiais metais nebuvo mažinamos labai aukštos bazinės palūkanų normos, bet kitąmet tikimasi, kad tokio posūkio bus sulaukta.
Nuleistas EURIBOR ne tik sumažins verslui skolinimosi sąnaudas, bet ir skatins vartojimą visoje ES, todėl Lietuvos verslininkai numato augimą – plėtrą planuoja daugiau nei trečdalis SVV įmonių.
Aukštą infliaciją 41 proc. verslo atstovų laiko didžiausia plėtros kliūtimi, o 40 proc. nurodė, kad plėstis labiausiai trukdo grėsminga geopolitinė situacija.
Neabejotina, kad nerimą smarkiai pakurstė „Hamas“ grupuotės išpuoliai ir Izraelio atsakas teroristams, sukėlęs humanitarinę krizę Gazos Ruože ir supriešinęs Vakarų visuomenes.
Tačiau šis karas smarkiai nepadidino žaliavų kainų, todėl ir jo poveikis pasaulio ekonomikai gana menkas. Tai leidžia tikėtis, kad verslo lūkesčių Vidurinių Rytų konfliktas nesmukdys.
Krinta į akis, kad Estijos SVV lūkesčiai labiausiai pesimistiški Baltijos regione. Ketvirtadalis estų verslininkų – trigubai daugiau nei lietuvių – prognozuoja, kad jų pajamos kitais metais mažės, 56 proc. Estijos SVV įmonių neplanuoja plėtros. Plėstis ketina 22 proc. estų verslininkų, o šis Lietuvos rodiklis gerokai aukštesnis.
Nesunku numanyti estų pesimizmo priežastis. Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) nepakito, o Estijos smuko net 3,9 procento.
Didesnis ir estų verslo skolinimosi lygis, o nemažėjančios aukštos palūkanos labai sunkina dažnos įmonės finansinę padėtį.
Finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad Estijai, paprastai vykdančiai griežtą finansinę politiką, galėjo pakenkti ir populistiniu laikomas sprendimas leisti pensininkams pasiimti II pensijų pakopos fonduose sukauptas lėšas. Tai laikinai padidino vartojimą, bet esą skatino infliaciją, o dabar tai stabdo ekonomikos augimą.
Latvių SVV atstovų nuotaikos panašios kaip ir lietuvių.
Latvijos BVP praėjusį šių metų ketvirtį smuktelėjo vos 0,1 proc., verslo skolų lygis maždaug toks pat kaip Lietuvoje.
Kiek daugiau latvių nei lietuvių prognozuoja, kad jų įmonių apyvarta augs, bet dvigubai dažniau už mūsų verslininkus jie baiminasi, jog smuks. Latvijos įmonių plėtros ketinimai labai panašūs kaip ir Lietuvoje.
Tokie mūsų šalies SVV įmonių lūkesčių rodikliai, matyt, atitinka dabartinę Lietuvos ekonomikos būklę. Pavyzdžiui, ją gera vadina „Swedbank“ ekonomistas N.Mačiulis, bet perspėja, kad mūsų verslo ateitį lems ne vidaus veiksniai, o lietuvių eksportuotojų konkurenciniai gebėjimai.
Ilgą laiką Lietuvos ekonomika nuolat augo ir tik pastaraisiais metais stabtelėjo pirmiausia dėl geopolitinių priežasčių.
Tačiau, nepaisant karo Ukrainoje, energetikos krizės, infliacijos, aukštų palūkanų normų, Lietuvos eksporto duomenys esą geresni, nei buvo galima tikėtis.
Vokietijos ir Skandinavijos šalių ekonomikos išgyvena sąstingį, o tai pagrindinės mūsų eksporto rinkos, bet Lietuvos įmonės išlaiko išsikovotas pozicijas.
Kokie pavojai gresia net apie 80 proc. savo produkcijos eksportuojančiam Lietuvos verslui?
Blogiausia būtų prarasti patrauklumą eksporto rinkose tuo atveju, jei kitų šalių konkurentai užsienio pirkėjams sugebėtų savo gaminius siūlyti geresniu kokybės ir kainos santykiu.
Konkuruoti mažinant darbo jėgos kainą Lietuvos verslas negali, nes dirbančiųjų užmokestis viešajame sektoriuje kitais metais didės, nedarbo rodikliai neaukšti, o kvalifikuotų darbuotojų kai kuriems ūkio sektoriams netgi stinga.
Išeitis – kelti darbo našumą, investuojant į technologines naujoves, tobulinant darbuotojų kvalifikaciją.
Verslo vadovų apklausa parodė, kad nuolat arba dažnai kvalifikuotų darbuotojų stygių jaučia 54 proc. įmonių, ypač gamybos sektoriaus, jos labiausiai pasigenda inžinerijos specialistų.
Mėginama stiprinti profesinio mokymo grandies ir verslo ryšius, plėsti potencialių darbuotojų praktiką įmonėse.
Profesinio mokymo specialistai įžvelgia, jog neretai darbdavių lūkesčiai būna pernelyg aukšti, nes tikimasi, kad pas juos atėjęs dirbti mokslus baigęs specialistas ar profesinę kvalifikaciją įgijęs darbininkas iškart mokės dirbti taip, kaip reikia konkrečiai įmonei.
Bet tam ir yra praktikos, pameistrystės programos.
Lietuvos verslo asociacijos supranta, kad jau vien dėl stiprėjančios konkurencijos ir geopolitinių iššūkių būtina investuoti į naujausias technologijas ir darbuotojų mokymus.
Tie verslininkai, kurie ir praktiškai sugebės eiti šiuo keliu, gali tikėtis, kad ateinantys metai jiems bus sėkmingi.
