„Kauno oro uostas demonstruoja itin sparčius keleivių skaičiaus augimo rodiklius, kurie gerokai viršija projektinius esamo terminalo pastato pajėgumus, todėl plėtra yra būtina. Išplėstas terminalas bus pritaikytas aptarnauti dvigubai daugiau keleivių – iš viso apie 2 mln. keliaujančiųjų per metus. Tai leis atliepti šiuo metu vyraujančias keliavimo tendencijas ir ateities augimo perspektyvas. Keleiviams bus užtikrinta daugiau erdvės ir pasiekta didesnė technologijų pažanga, o tai reiškia greitesnes procedūras, patogesnį skrydžių laukimą“, – sako Arnas Dūmanas, Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius.
Šių metų duomenimis, keleivių srautai Kauno oro uoste rekordiniai: planuojama, kad šiemet čia bus aptarnauta apie 1,3 mln. keleivių.
Permainos – jau netrukus
Kauno oro uoste bus išplėstos tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės. Dėl to vykdant rekonstrukciją iš pradžių reikės išplėsti šonines dabartinio terminalo dalis – rytinį ir vakarinį pastato fasadą.
Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbus tikimasi baigti 2025 m. viduryje. Bendras terminalo plotas turėtų išaugti apie 4400 tūkst. kv. metrų ir oro uostas galės aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Palyginti, šiuo metu Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu.
Pokyčių ir naujovių suplanuota visuose trijuose Kauno oro uosto terminalo aukštuose: bus išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, didės Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti. Šie sprendimai leis didinti oro uosto pajamas ir iš komercinės veiklos.
Pasak A.Dūmano, Kauno oro uoste bus diegiami automatinės pasų patikros sprendimai, o viena iš svarbiausių naujovių – naujos kartos keleivių daiktų patikros skeneriai, kurie jau testuojami šiame oro uoste. Aviacijos saugumo patikroje keleiviams nebereikės iš rankinio bagažo ištraukti jokių elektronikos prietaisų, jie kaip ir kiti daiktai naujos kartos skenerių pagalba bus matomi ir analizuojami trimatėje erdvėje net neištraukiant iš lagaminų ar kuprinių, o tai leis pagreitinti patikros procesus.
Oro uostas veiks įprastu režimu
A.Dūmanas pabrėžia, kad vykstant plėtros darbams Kauno oro uostas veiks įprastu režimu, tačiau, kai kuriais laikotarpiais dėl vykdomų statybos darbų, gali būti trumpalaikių nepatogumų keleiviams ir partneriams.
„Su Kauno oro uosto ir Vilniaus oro uosto terminalų plėtra 2025-aisiais įgyvendinsime vieną iš organizacijos strateginių tikslų – per metus visuose Lietuvos oro uostuose sudaryti galimybes aptarnauti viso 10 mln. keleivių: Kauno pajėgumai per metus sieks 2 mln. keleivių, Vilniaus – 8 mln., o Palangos išliks tokie patys – apie pusę milijono per metus“, – vardija Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius.
Vyks ir Šiaurinio perono plėtra
Kartu su terminalo statyba Kauno oro uoste jau pradėtas įgyvendinti ir kitas svarbus projektas – šiaurinio perono plėtros darbai. Užbaigus šį projektą, Kauno oro uoste orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidės daugiau nei pusantro karto. Bus sukurtos ne tik papildomos lėktuvų statymo, bet ir variklių bandymo vietos. Atlikti perono plėtros darbus po konkurso patikėta infrastruktūros statybų bendrovei HISK.
Sutartis dėl beveik 15 mln. eurų (be PVM) vertės rangos darbų pasirašyta 2023 metų spalį. Darbus numatyta baigti 2025 m. pavasarį. Šie pokyčiai sudarys sąlygas Kaune auginti ir techninio lėktuvų aptarnavimo paslaugų apimtis, nes Kauno oro uostas yra viena iš svarbių orlaivių remonto ir techninio aptarnavimo bazių Baltijos šalių regione. Tuo pačiu bus sukurtos sąlygos didinti krovinių gabenimo apimtis.
