Abu centriniai bankai – tiek FED, tiek ECB – nutarė nekeisti bazinių palūkanų ir palikti jas dabartiniame aukštame lygyje. Tačiau kaip visada, viskas slypi detalėse, ir šiuo atveju FED ir ECB pinigų politikos posėdžių rezultatai yra laba skirtingi.
FED švelnina pinigų politiką
Nors JAV centrinis bankas nepakeitė bazinių palūkanų, rinka FED posėdžio rezultatus interpretavo optimistiškai – po FED posėdžio JAV finansavimo sąlygos gerokai sušvelnėjo, o akcijų indeksai dar labiau pakilo. Tokį pozityvumą lėmė keli veiksniai.
Spaudos konferencijos metu FED vadovas Jerome'as Powellas pripažino, kad infliacija JAV lėtėja, net ir svarbiausiuose komponentuose, kuriuos labiausiai seka FED, pavyzdžiui, paslaugų infliacija atmetus nuomą. FED taip pat mato gerėjantį balansą JAV darbo rinkoje bei darbo užmokesčio augimo sulėtėjimą.
Negana to, FED vadovas paminėjo, kad ši infliacija JAV yra atipinė, t.y. infliacijos šuolį labiausiai lėmė sutrikusi pasiūla COVID-19 pandemijos metu, o ne vartojimo šuolis. Galų gale, J.Powellas užsiminė, kad kitas klausimas, kurį turi svarstyti FED – kada būtų tinkamas laikas pradėti mažinti palūkanas, kadangi palūkanų mažinimas infliacijai pasiekus 2 proc. būtų pernelyg vėlyvas ir pakenktų ekonomikai.
Paprastai kalbant, FED vadovo komunikacija reiškia, kad FED keičia kryptį 2024 m. pinigų politikos atžvilgiu – bent jau kuriam laikui. Jeigu 2023 m. FED fokusas buvo kova su infliacija, 2024 m. fokusas yra JAV ekonomikos ciklo palaikymas tam, kad JAV ekonomika nepatirtų didelės recesijos dėl aukštų palūkanų. Atitinkamai tam, kad JAV ekonomikos ciklas liktų stiprus, reikia mažesnės palūkanų naštos. Naujausi „Bloomberg“ duomenys rodo, kad rinka prognozuoja, jog 2024 m. FED palūkanas mažins iš viso 6 kartus, o pirmas palūkanų karpymas įvyks 2024 m. kovą – 86 proc. palūkanų mažinimo tikimybė.
Kitaip sakant, rinka 2024 m. mato gerokai švelnesnę FED pinigų politiką bei palūkanų naštos mažėjimą. Tai – svarbi žinia tiek Lietuvos verslui, tiek Lietuvos gyventojams. Mažėjančios bazinės palūkanos JAV reiškia aktyvesnę JAV ekonomiką, atitinkamai augantį Vokietijos ir Skandinavijos įmonių eksportą į JAV – o tai reiškia daugiau užsakymų Lietuvos eksportuotojams, stipresnę Lietuvos darbo rinką.
ECB mažinti palūkanų neskuba
Kalbant apie ECB – banko vadovės Christine Lagarde komunikacija buvo gerokai agresyvesnė ir skyrėsi nuo FED, tačiau rinkos, nepaisydamos agresyvios komunikacijos, padidino ECB palūkanų karpymo prognozes. Iš vienos pusės, ECB sumažino 2024 m. euro zonos bendros ir grynosios infliacijos, atmetus energetiką ir maistą, prognozes, tačiau iš kitos pusės ECB vadovė spaudos konferencijos metu informavo, kad ECB nesvarstė palūkanų mažinimo klausimo ir nuo šiol daugiau dėmesio skirs „namų infliaciją“ veikiantiems rodikliams – darbo užmokesčio euro zonoje dinamikai bei euro zonos įmonių pelningumo rodikliams.
Taigi, ECB leido suprasti, kad mažinti palūkanų neskuba, nori įsitikinti, ar dabartinis infliacijos sulėtėjimas euro zonoje yra tvarus ir nuo šiol aktyviai stebės euro zonos atlyginimų ir pelno maržų rodiklių trajektorijas. Kitaip sakant, ECB buvo gerokai agresyvesnis nei FED, tačiau rinkos ECB komunikacijos „nenupirko“. Pavyzdžiui, gruodžio 14 d. ryte, dar iki ECB palūkanų sprendimo, tikimybė, kad ECB mažins palūkanas 2024 m. kovą, siekė 26 proc., šiuo metu – 52 proc. Balandžio ir birželio palūkanų mažinimo tikimybė rinkose yra pilnai įskaičiuota, bet po ECB posėdžio tiek balandžio, tiek birželio ECB palūkanų karpymo tikimybės taip pat padidėjo. Rinkos tikisi, kad iki 2024 m. pabaigos ECB palūkanas iš viso sumažins kiek daugiau nei 5 kartus.
Rinkos tikisi palūkanų mažėjimo
Taigi, šiuo metu rinkos tikisi spartaus palūkanų mažinimo tiek iš FED, tiek iš ECB, nors ECB toliau agresyviai komunikuoja ir neskuba svarstyti palūkanų karpymo klausimo. Pagal dabartines prognozes, FED pradės mažinti palūkanas nuo 2024 m. kovo, ECB – nuo 2024 m. balandžio mėnesio.
Tačiau tai yra bazinė prognozė, todėl svarbu turėti omenyje ir rizikas. Šiuo atveju siūlau atkreipti dėmesį į vieną riziką, kuri gali pakišti koją dabartinėms ambicingoms rinkų prognozėms dėl agresyvaus FED ir ECB palūkanų mažinimo 2024 m. Nepaisant aukštų bazinių palūkanų, JAV ekonomika šiuo metu yra stipri, nedarbo lygis siekia tik 3,7 proc., tad FED pradeda mažinti palūkanas į stiprią JAV ekonomiką ir darbo rinką.
Mažėjančios palūkanos dar labiau sustiprina JAV darbo rinką, išprovokuoja darbo užmokesčio augimo paspartėjimą ir, atitinkamai, antrą infliacijos bangą JAV. Jei antros infliacijos rizika JAV materializuojasi, FED palūkanas mažina ne 6 kartus kaip dabar mato rinka, o tik vieną ar du kartus, palūkanų našta sumažėja minimaliai, o palūkanų karpymo ciklas bus labai trumpas.
Antros infliacijos bangos rizika, jei tokia materializuosis, gali pastatyti ECB į gana keblią situaciją. Iš vienos pusės, dėl nukritusių energetikos kainų ir silpnesnio ekonomikos ciklo infliacija euro zonoje toliau lėtės, o silpnas euro zonos ekonomikos ciklas yra papildomas argumentas ECB mažinti palūkanas. Tačiau jei FED turės stabtelėti palūkanų karpymo atžvilgiu, analogišką žingsnį gal būti priverstas daryti ir ECB kadangi tolesnis palūkanų mažinimas reikštų silpnėjantį eurą ir importuojamos infliacijos riziką euro zonoje.
Apibendrinant, 2024 m. turėtų stipriai skirtis nuo 2023 m. centrinių bankų pinigų politikos atžvilgiu: rinka tikisi ženklaus palūkanų mažėjimo tiek JAV, tiek ir euro zonoje. Tačiau koją šioms prognozėms gali pakišti pernelyg stiprus JAV ekonomikos ciklas ir antros infliacijos bangos rizika JAV.
