Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Eikino, aukšti pakuotės perdirbimo rodikliai Lietuvai leidžia lyderiauti Baltijos šalių regione.
„Kadangi esame vienintelė gamybos įmonė regione, kuri perdirba makulatūrą, Latvijai ir Estijai tai iš esmės sprendžia popieriaus atliekų problematiką – nėra alternatyvių tiekimo grandinių poreikio. Skaičiuojame, kad tokio pat kiekio makulatūros pristatymas į Lenkijoje ir Vokietijoje veikiančius fabrikus logistikos kaštus išaugintų bent keturis kartu. Taip pat nesukurtų pridėtinės vertės šalies bendrajam vidaus produktui“, – pranešime sakė T. Eikinas.
Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, Baltijos šalyse perdirbimui surenkamų popieriaus atliekų per trejus metus išaugo 10 proc., o metinis augimas siekia 5 proc.
Daugiausia gofrokartono makulatūros surenkama Lietuvoje – per 100 tūkst. tonų, Estijoje – apie 75 tūkst. tonų, Latvijoje – per 55 tūkst. tonų. Daugiau nei puse šio kiekio pristatoma perdirbimui į Klaipėdą.
