„Šalies ekonomika atlaikė stiprius pastarųjų metų karo, o šiek tiek anksčiau pandemijos padarinių šokus ir išvengė reikšmingesnio nuosmukio, bet ir veržlaus ikipandeminio augimo artimajame horizonte dar nematyti. Ekonomika turi potencialo augti sparčiau, tačiau grįžimą prie labiau įprasto augimo apsunkina lėtai atsigaunanti vidaus ir išorės paklausa“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad bendras šių metų rezultatas rodys ekonomikos stagnaciją – šalies BVP nedaug – 0,2 proc. – susitrauks. Tai geresnė prognozė nei rugsėjo mėn., kai buvo prognozuotas 0,6 proc. smuktelėjimas. 2024 m. ekonomika turėtų augti 1,8 proc. ir tai šiek tiek mažiau, nei prognozuota anksčiau (2,1 proc.). Sparčiau augti ekonomikai neleidžia vangi lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa pagrindinėse eksporto rinkose ir neapibrėžtumo lemiamas atsargus vartojimas vidaus rinkoje.
Europos Centrinio Banko naujausiose prognozėse numatoma, kad pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės – euro zonos – ekonomika 2024 m. augs 0,8 proc., t. y. penktadaliu mažiau, nei prognozuota anksčiau. Vangus tarptautinių rinkų augimas neleidžia sparčiau atsigauti Lietuvos pramonei, kuri itin orientuota į eksportą ir sukuria didelę dalį pridėtinės vertės. Lietuvos eksportas kitąmet turėtų padidėti 0,5 proc. – po 5,3 proc. nuosmukio šiemet.
Potencialo kitąmet išjudinti ekonomiką turi ir plėtros varikliu gali tapti privatusis vartojimas. Jau šiemet gyventojų realiosios pajamos, t. y. pajamos, įvertinus besitraukiančią infliaciją, pradėjo didėti. Po skausmingo perkamosios galios mažėjimo pernai gyventojai šiemet buvo atsargūs, mažiau vartojo ir daugiau taupė.
Toks elgesys primena laikotarpį per 2008–2009 m. krizę, kai po ekonominių sukrėtimų gyventojai vartojo mažiau ir sutaupė daugiau net ir sumažėjus realiosioms pajamoms. Numatoma, kad šiemet privatusis vartojimas šalyje traukėsi 1,7 proc., o 2024 m. turi potencialo augti. Prognozuojama, kad vartojimas kitąmet didės 2,4 proc. ir reikšmingai veiks bendrą ekonomikos plėtrą.
Svariai prie ekonomikos augimo prisidės ir investicijos. Būtent reikšmingai didėjusios investicijos šiemet apsaugojo ekonomiką nuo gilesnės recesijos. Prie investicijų augimo pastebimai prisideda ES paramos naudojimas. Per šių metų pirmus devynis mėnesius lėšų iš ES paramos fondų, skiriamų investicijoms, gauta maždaug ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus. Tai didina tiek valdžios, tiek privačiojo sektorių investicijas ir gausina statybos darbų apimtį. Numatoma, kad bendras investicijų prieaugis šiemet sudarys 8,6, kitais metais jos paaugs dar beveik 4 proc.
Kainų lygis Lietuvoje jau daugiau nei pusę metų beveik nesikeičia, o metinės infliacijos rodiklis sparčiu tempu krinta. Šiemet siekusi 8,8, kitąmet infliacija jau sumažės iki 2,5 proc. Ją mažinančiai veiks žemesnis nei šiemet energijos kainų lygis, o prie bendro kainų didėjimo labiausiai prisidės brangsiančios paslaugos ir pramonės prekės.
Darbo rinkoje padėtis palanki dirbantiesiems. Įmonės stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus, nes vis dėlto gana plačiai sutariama, kad jau artimiausiu metu – 2024 m. – ekonominė padėtis užsienio šalyse ir Lietuvoje pradės gerėti. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, šiemet pakilęs 12,2 proc., kitąmet ūgtels dar beveik dešimtadaliu.
Įmonėms dabartinė darbo rinkos padėtis kelia konkurencingumo iššūkių. Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kai realusis darbo užmokestis kyla, o darbo našumas krinta. Tokios tendencijos nėra tvarios. Tai reiškia, kad ilgainiui įmonės turės siekti didesnio darbo našumo arba lėčiau kelti darbo atlygį.
