Ekonomistai pabrėžia, kad lapkričio mėnesio defliaciją galėjo lemti išpardavimai, tačiau metinę infliaciją ir toliau palaiko maisto kainos. „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ A.Vizickas tikino: skirtingose kainų kategorijose matyti skirtingos tendencijos.
„Jei kalbėtume apie pigiausią kainų krepšelį, tai ten matytume 2 proc. kainų mažėjimą per mėnesį, o per metus – net apie 12 proc. Bet jei žiūrėtume į prekinius ženklus, tai matome tendenciją, kad prekinių ženklų turėtojai bando mus pripratinti prie aukštų kainų, jas netgi kilsteli. Lyginant lapkritį su spaliu, matome 3 proc. kainų augimą, o metinis atpigimas buvo vos 3 proc.
Per infliacinį laikotarpį, kuris trunka beveik dvejus metus, prekiniai ženklai pabrango 45 proc., o pigiųjų prekių krepšelis pabrango 36 proc. Situacija tokia, kad ten, kur vyksta konkurencija dėl mažiau pasiturinčių žmonių biudžeto, ir brangimas yra mažesnis, ir atpigimas didesnis. O ten, kur vartotojas kainai ne toks jautrus, bandoma fiksuoti paaugusias kainas ir turėti daugiau pelno“, – aiškino pašnekovas.
Prognozuojama, kad kainos toliau mažės, gruodį irgi gali būti fiksuota defliacija. Skaičiuojama, kad ją gali skatinti pigesni degalai ir šildymas. A.Vizickas turėjo prognozių ir dėl kitų metų, anot jo, jau sausį vartojimas turėtų stipriai kristi.
„Daugelyje sferų vyraujanti nuotaika yra recesinė. Tai rodo ir vartojimo kritimas, ir nusiteikimas išlaidauti. Dabar yra laikotarpis, kada mes leidžiame šiek tiek daugiau. Man atrodo, gruodį matysime arba kainų fiksavimą, arba nedidelį mažėjimą, bet sausis, vasaris, kovas turėtų būti defliaciniai, kada kainos bus koreguojamos iki žmonėms įperkamo lygio, kad jie būtų paskatinti pirkti“, – manė jis.
A.Vizickas apžvelgė, kaip Lietuva šiuo klausimu atrodo tarp kitų valstybių.
„Rodikliai yra Lietuvos nenaudai. Lapkritį maisto kainos pralenkė Europos Sąjungos vidurkį. Emigrantai jaučia užuojautą, kaip mes Lietuvoje sugebame su mažesniais atlyginimais ir tokiomis aukštomis kainomis išgyventi. Užuojautą reiškia ir Švedijos, ir Norvegijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos emigrantai.
Manau, kad kainos turėtų pradėti mažėti ir darytis normalesnio lygio. Taip turėtų įvykti pagal visus rinkos dėsnius, bet mes matome, kad Lietuvoje ne visada veikia rinkos dėsniai. Dažnu atveju kainos tiesiog nustatomos ar tiekėjų, ar prekybininkų, jų negalime paaiškinti rinkos dėsniais ar tendencijomis“, – sakė jis.
Palūkanos turėtų kristi
L.Marcinkevičius tikino: defliaciją ir infliaciją lemia ne išpardavimai ar maisto kainos.
„Infliaciją lemia tai, kas vyksta su pinigų kiekiu, ar jų spausdinama daugiau, ar mažiau. Per pastaruosius metus matėme aktyvų pinigų kiekio didinimą visoje euro zonoje, Lietuvoje netgi sparčiau. Su tuo susiję ir tai, kad mes taip sparčiai vejamės kitų šalių maisto kainų vidurkius.
Pinigų spausdinimą lemia ir Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimai, ir šalių vyriausybių sprendimai: subsidijos, paskatos, reguliavimai“, – komentavo jis.
ECB valdančioji taryba gruodžio 14 d. nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Kada jos turėtų kristi, neaišku.
„Naujos prognozės leidžia tikėtis, kad palūkanos bus peržiūrimos žemyn. Jei kitais metais bus galima tikėtis, kad infliacija mažėja iki sveikesnio lygio, tai siųstų žinutę, kad galima tikėtis tam tikro palūkanų normų mažėjimo netolimoje ateityje“, – kalbėjo L.Marcinkevičius.
Jei palūkanų normos mažės, anot A.Vizicko, gyventojai galės tuos pinigus taupyti arba didinti vartojimą.
„Jei rinkoje atsirastų teigiamų žinių apie palūkanų normų mažinimą, mes visų pirma pamatysime atsigaunantį būsto sektorių, bus daugiau darbo statybininkams. Tai galimai stabdytų ir kainų korekciją“, – svarstė A.Vizickas.
Anot pašnekovo, netgi galima tikėtis, kad kai kurių produktų kainos grįš į lygį prieš infliaciją.
„Saulėgrąžų aliejus iki infliacijos kainuodavo 99 centus, o dabar – 1,37 euro, nors buvo užkilęs beveik iki 3 eurų. Pigiausias pienas kainavo 49 centus, o dabar – 62 centus, nors buvo užikilęs iki beveik 80 centų. Faktai rodo, kad galime tikėtis, bet gyvenimas parodys“, – manė jis.
Tačiau kad atpigs viskas, nereikėtų dėti vilčių.
„Mes galime tikėtis, kad pavienio prekių segmento kainos grįš į buvusį lygį, bet kad visuotinis kainų lygis grįš į priešpandeminį, tikrai abejoju“, – teigė L.Marcinkevičius.
