Migracijos departamento duomenimis, spalio pradžioje Lietuvoje gyveno kiek daugiau nei 208 tūkst. iš įvairių užsienio šalių atvykusių asmenų, kai metų pradžioje šis skaičius siekė beveik 190 tūkst.
„Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos gyventojų gretas gausiai papildė karo pabėgėliai, tačiau įprastai užsieniečiai atvyksta pas mus dirbti. Skaičiuojama, kad beveik 50 proc. visų Lietuvoje esančių užsieniečių atvyko dirbti, didžioji dalis – pagal trūkstamas profesijas. Dažniausiai tai yra tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai. Šiuose sektoriuose dirbti atvykstančiųjų skaičius nuolat auga, kas mėnesį jų Lietuvoje padaugėja 1–2 tūkst.“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Pašnekovė pažymi, kad mūsų šalis patraukli ir aukštos kvalifikacijos specialistams, pavyzdžiui, IT arba inžinerijos sričių darbuotojams, kuriems taikomos palankios migracijos taisyklės – tokių užsienio šalių specialistų Lietuvoje yra beveik 6,5 tūkst.
„Aukštos kvalifikacijos specialistų skaičius po truputį auga ir tai yra geras ženklas. Dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų Lietuva konkuruoja visame pasaulyje, kadangi jų trūksta visur, o tai, kad gebame laimėti konkurencinę kovą ir jų prisivilioti, rodo, jog galime būti patrauklūs“, – komentuoja ji.
Aukštųjų technologijų įmones jungiančios ekosistemos „Vilnius TechFusion“ duomenimis, ypač didelį pokytį per pastaruosius dvejus metus pajuto sostinės žaidimų industrijos sektorius. Per labai trumpą laiką į sostinę persikėlė daugiau nei 1 tūkst. žaidimų kūrėjų, tad dirbančiųjų žaidimų industrijoje Lietuvoje skaičius šoktelėjo kone dvigubai: žaidimų kūrimo kompanijų skaičius, lyginant 2020 ir 2022 m., išaugo 11 proc., darbuotojų skaičius per tą patį periodą ekosistemoje išaugo net 98 proc. Darbo užmokesčio vidurkis šiame sektoriuje praėjusiais metais, lyginant su 2021-aisiais, augo 20 proc.
Daugiausia užsieniečių – Vilniuje
Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ duomenimis, į Lietuvą atvykę užsieniečiai dažniausiai renkasi gyventi Vilniuje. Daugiau nei 73 tūkst. žmonių savo gyvenamąją vietą deklaravo būtent sostinėje, o atvykstančiųjų rodiklis sparčiai didėja. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje šis skaičius siekė 71 tūkst. gyventojų, kai dar praėjusių metų sausį Vilniuje gyveno vos 38 tūkst. užsieniečių. Siekiant išsiaiškinti, kaip užsieniečiai vertina ir jaučiasi Vilniuje, „International House Vilnius“ šių metų gegužės-birželio mėnesiais atliko Vilniuje apsistojusių užsieniečių apklausą apie jų pasitenkinimą gyvenimo ir darbo sąlygomis
Apklausos duomenimis, užsieniečiai gyvenimą Vilniuje vertina 4-iais balais iš 5-ių, o 31 proc. apklaustųjų teigia, kad ketina čia pasilikti ilgiau negu 5-erius metus. Mažiau nei metus sostinėje praleisti planuoja tik 5 proc. respondentų.
„Jie labiausiai džiaugiasi tuo, kad gana paprasta įstoti į universitetus arba kolegijas, pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis privačiose įstaigose, patekti į privačius vaikų darželius ir mokyklas, taip pat yra verslo plėtros galimybių, – vardina užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centro „International House Vilnius“ vadovė Agnė Camara. – Nepaisant užsieniečių pozityvumo, jie kalba ir apie problemas, su kuriomis susiduria. Matome, kad vis dar labai svarbu ieškoti būdų, kaip pagerinti užsieniečių integraciją mūsų šalyje. Nors jau esame nemažai pažengę, tačiau užsienio šalių piliečiai vis dar susiduria su iššūkiais, kuomet reikia gauti vairuotojo pažymėjimą ar jį pakeisti nauju, sudėtinga integruotis į Vilniaus lietuvių bendruomenes, keblumų kylą dėl lietuvių kalbos mokymosi, ne visada lengva rasti būstą ir pasinaudoti viešosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis.“
Pasak „International House Vilnius“ vadovės, reguliariai atliekamos užsieniečių apklausos yra esminis dalykas, kuriant viešąją politiką ir programas, kuriomis siekiama gerinti užsieniečių integracijos procesą, pavyzdžiui, sukurti veiksmingesnes kalbų mokymo, įdarbinimo ir bendruomenės įtraukimo strategijas.
Studentai ketina likti Vilniuje
A. Camara pastebi, kad Vilnius sulaukia ir užsienio studentų dėmesio – šiais metais sostinėje studijuoja 1,3 tūkst. jų.
„Užsienio studentų skaičius sostinėje pastaraisiais metais išlieka panašus, išimtis buvo tik koronaviruso laikotarpiu, kuomet buvo stipriai suvaržytas judėjimas.“, – mano ji.
Vilniuje besimokantys užsienio studentai daugiausiai rinkosi socialinių mokslų studijas – jomis susidomėjo 380 asmenų. Kitos tarp užsienio studentų populiariausios studijų kryptys yra inžinerijos mokslai, verslas ir viešoji vadyba, teisė. „International House Vilnius“ vykdytos užsieniečių apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų (42 proc.) sostinėje besimokančių studentų teigia, kad savo gyvenimą Vilniuje mato ir po studijų baigimo.
Beje, Vilniuje gausu ir iš užsienio atvykusių nepilnamečių asmenų. Praėjusių metų sausį sostinėje gyveno vos 5 tūkst. nepilnamečių užsieniečių, šių metų sausį šis skaičius išaugo iki 13 tūkst., o dabar jų yra kiek daugiau nei 11 tūkst.
„Šis skaičius nuolat keičiasi, bet pastaruoju metu išlieka daugmaž panašus. Tikėtina, kad Vilniuje su šeimomis likę gyventi nepilnamečiai baigs mokyklas, o vėliau galbūt studijuos sostinės universitetuose ir atras save vietinėje darbo rinkoje. Akivaizdu, kad turėtumėme pasitempti ne tik viliodami studentus į sostinės universitetus, bet ir padėdami užsienio piliečiams integruotis į visuomenę. Nepaisant to, galime pasidžiaugti, kad bendras požiūris į Vilnių yra labai geras, o mūsų darbo rinka tampa vis patrauklesnė užsieniečiams“, – reziumuoja pašnekovė.
