Apklausos duomenimis, 20 proc. įmonių vadovų nurodo, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumą jaučia nuolat, 34 proc. teigia su šia problema susiduriantys dažnai, dar 27 proc. – retkarčiais.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskienės, šalies darbdaviai dažnai kalba apie didelį gamybos ir inžinerijos darbuotojų poreikį.
„Jau keletą metų vis daugiau mokinių renkasi inžinerines profesijas ir sėkmingai įsilieja į darbo rinką. Tačiau ir toliau reikia sutelktų visų suinteresuotų pusių pastangų didinant jaunų žmonių informuotumą, kas yra inžinerinės profesijos. (...) Populiarinti trūkstamas profesijas, rodyti, kodėl jas verta rinktis, daugiau turėtų ir darbdaviai, kuriems trūksta specialistų“, – išplatintame pranešime cituojama A. Kudarauskienė.
Specialistus lengviau užauginti, nei pritraukti
Apklausos duomenimis, su darbuotojų trūkumo problema nuolat arba gana dažnai teigia susiduriančios 7 iš 10 gamybos įmonės, o darbuotojų trūkumo nejaučia tik 6 proc. šio sektoriaus įmonių.
AB „Rokiškio sūris“ Personalo direktorė Aušra Zibolienė sako, kad nėra taip, jog įmonė neturėtų kuo užpildyti darbo vietų, bet inžinerinės pakraipos specialistų tikrai trūksta.
„Trūkumas labiau išryškėjo pastaraisiais metais, ir, kiek tenka susidurti, aktualus ne tik mūsų įmonei, bet ir kitoms, veikiančioms tiek gamybos, tiek kituose pramonės sektoriuose. Mes šią problemą sprendžiame įmonės viduje ieškodami specialistų, kurie norėtų mokytis, persikvalifikuoti bei užimti laisvas pozicijas. Rasti tinkamą specialistą išorėje yra sunkiau nei išsiugdyti įmonės viduje“, – pranešime cituojama ji.
Kompetencijas didina praktika
Apklausoje dalyvavę įmonių vadovai išskyrė ir kitą gana aktualią problemą – ne visų kandidatų ar potencialių darbuotojų įgūdžiai ir kompetencijos atitinka įmonės lūkesčius. Taip atsakė 37 proc. respondentų, o 63 proc. vadovų nurodė, kad potencialių darbuotojų kvalifikacija visiškai arba iš dalies atitinka lūkesčius.
Šiuo klausimu ir vėl išsiskyrė gamybos sektorius – tik kas antra, arba 50 proc. šio sektoriaus įmonių nurodė, kad darbuotojų kompetencijos atitinka lūkesčius, kai tuo tarpu tarp prekybos įmonių tokių buvo 63 proc., tarp intelektines paslaugas teikiančių įmonių – beveik 65 proc., tarp fizines paslaugas teikiančių įmonių – 70 proc.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė mano, kad tai gali lemti pačio gamybos sektoriaus specifika. Pastaruoju metu šiame gamyboje sparčiai diegiamos inovacijos, daug investuojama į įrangos įsigijimą ir atnaujinimą, o į švietimo sistemą šios naujovės gali ateiti tik su darbdavių pagalba.
„Kompetencijos įgyjamos per praktiką, tad daugiau pameistrystės programų įmonėse bei aktyvesnis mokinių priėmimas praktikai padėtų sparčiau didinti būsimų darbuotojų kompetencijas. Be to, įmonės kartu su profesinėmis mokyklomis galėtų daugiau dėmesio skirti mokymuisi darbo vietoje, kad mokinys galėtų užeiti pas darbdavį, pamatyti, kaip atrodo įmonė, kokie jos įrengimai“, – teigė ji.
A. Kudarauskienė neatmeta ir to, kad kartais darbdavių lūkesčiai gali būti pernelyg dideli ir nepamatuoti. Jos nuomone, profesinis išsilavinimas suteikia atitinkamai kvalifikacijai reikalingų įgūdžių ir žinių pagrindus, tačiau mokykloms neturėtų būti keliamas uždavinys paruošti žmonių kiekvienai įmanomai darbo vietai.
Nuo rugsėjo 18 iki spalio 3 dienos CPVA inicijuotoje reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavo 225 įmonių vadovai.
