Kai kurie gaminantys vartotojai reaguodami į tokius pokyčius svarsto elektros kaupiklių įsirengimą.
„SoliTek“ pardavimų vadovė Sandra Garšanikovienė sako, kad ateityje galima tikėtis kaupiklių dėka mažinti sąskaitas už elektros energiją, tačiau šiandien jie naudingiausi tada, kai vartotojai turi ribotas galimybes ar jų negauna prisijungti prie ESO.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipia dėmesį, jog šiuo metu kaupiklius ekonomiškai labiausiai apsimoka įsirengti net ne gaminantiems vartotojams, bet vartotojams, turintiems išmaniuosius skaitiklius. Tiesa, situacija jau artimoje ateityje gali keistis.
Gaminantys vartotojai išlošia
„Elektros energijos kaupikliai yra dar naujas produktas Lietuvoje, tačiau jau plačiai naudojami kitose ES šalyse. Jie naudingi pirmiausia tais atvejais, kai gaminantis elektros energijos vartotojas turi ribotas galimybes prisijungti prie ESO tinklų arba iš viso negauna techninių prisijungimo sąlygų“, – sakė S. Garšanikovienė.
Pasak jos, kaupiklis šias galimybes labai ženkliai padidina.
„Pavyzdžiui „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) suteikia galimybę įsirengti 5 kWh saulės elektrinę, įsirengiant kaupiklį ji gali būti ir 10 kWh. Tai reiškia, kad visą tą energijos likutį sėkmingai galima dienos metu kaupti kaupiklyje ir vakare suvartoti arba atiduoti į tinklą ir taip kaupti elektrą žiemos laikotarpiui“, – apie didesnes galimybes vartotojams pasakojo „SoliTek“ atstovė.
M. Nagevičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu keičiamas atsinaujinančių išteklių įstatymas.
„Jei jis bus priimtas, jame yra numatyta galimybė gaminantiems vartotojams turėti pasirinkimą pereiti nuo „net metering“ arba grynojo kaupimo principo prie „net billing“ arba grynojo atsiskaitymo principo“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, pagal dabartinį reguliavimą gaminančio vartotojo saulės elektrinė perteklinę elektros energiją atiduoda tiekėjui už kainą, kuri tuo metu yra rinkoje. Už tai jam kaupiasi virtualūs eurai, kuriuos jis vėliau gali panaudoti, kai jo elektrinė neveikia, o jis ima elektros energiją iš savo tiekėjo už kainą, kuri yra tuo metu rinkoje. Tada jau jo virtuali piniginė plonėja.
„Tačiau, kai saulė šviečia ir saulės elektrinė gamina perteklinę elektros energiją, elektros kaina rinkoje tuo metu būna maža. Kaupiklį turintis vartotojas užuot ją atidavęs iškart saugoti elektros tiekėjui, gali ją kaupti kaupiklyje. Vakare, kai kainos elektros rinkoje pakyla, tą patį kWh kiekį tiekti elektros tiekėjui už aukštesnę kainą. Tokiu atveju jo virtuali piniginė pilnėja daug sparčiau nei ją atidavus dienos metu“, – aiškino M. Nagevičius.
Jis sakė, kad tai patogu ir tuomet, kai vartotojas ima elektros energiją iš tinklo, nes gali pažiūrėti, kokia jos kaina tuo metu rinkoje ir akumuliatorius gali pasikrauti daugiau nei suvartojama elektros energijos tuo metu, kai kaina yra žema. Kai ji aukšta – kaupiklis suteikia galimybę neimti elektros energijos iš tiekėjo.
„Kai kaupiklis veikia tokiu principu, o valstybė suteikia paramą jo įsirengimui – jis apsimoka“, – teigė pašnekovas.
Kaupiklių atsiperkamumą gali padidinti valstybės parama
Gyventojai, norintys įsigyti kaupiklius ir gauti valstybės paramą, tokio kvietimo turėtų sulaukti kitų metų pradžioje. Tiesa, kol kas dar nėra aiškus paramos dydis.
„Kad kaupikliai atsipirktų per pakankamai trumpą laikotarpį ir vartotojai būtų motyvuoti juos įsirengti – parama turėtų būti bent 50 proc. kainos. Jeigu kompensacijos suma bus 21 proc. kaip dabar planuojama, tai neturės didesnio poveikio rinkai. Todėl labai tikimės, kad mūsų pastabos bus išgirstos, į jas atsižvelgta ir tas paramos procentas bus didesnis“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis priminė, kad analogiškas kvietimas 2022 metais įsirengiantiems kaupiklius garantavo 50 proc. paramą ir susilaukė tokio didžiulio susidomėjimo, jog paraiškos visai kvietimo sumai buvo užpildytos per vieną darbo dieną.
„Didžiausiose parodose šiuo metu dominuoja jau ne saulės modulių naujovės, bet būtent kaupiklių namams technologijos. Kadangi tai perspektyvus sprendimas namų vartotojams, kai įvertinamas visas kompleksas aplinkybių, ne tik atsiperkamumas. Kaupikliai leidžia namuose turėti elektros energiją tada, kai dėl įvairių stichinių nelaimių ar avarijų dingsta elektra, jų dėka galima įsirengti galingesnę elektros jėgainę net tada, kai ESO neišduoda reikiamų techninių sąlygų“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Ir ragina gyventojus drąsiau juos įsirenginėti, nepaisant to, kad kol kas kaupiklis leidžia gaminančiam vartotojui sutaupyti tik pasaugojimo mokestį.
M. Nagevičius sakė, kad Lietuvos klimatas dar neleidžia būti autonomišku elektros energijos gamintoju bei vartotoju, nes žiemos metu saulės elektrinės būna ir užsnigtos, ir dėl tamsos negamina elektros.
„Jei dingsta įtampa tinkle, ne kiekvienas kaupiklis užtikrins nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą. Įsigyjant kaupiklius reikia pasidomėti, ar jie gali veikti izoliuotu režimu, nes ne visi pritaikyti tokiam veikimui“, – pašnekovas patarė domėtis visomis įrangos techninėmis charakteristikomis.
Pasak jo, šiuo metu yra savotiškai paradoksali situacija ir kaupiklius šiuo metu labiau apsimoka įsirengti tiems vartotojams, kurie neturi saulės elektrinių ir nėra gaminantys vartotojai.
„Išmaniuosius elektros skaitiklius jau įsirengę vartotojai, o tokių jau yra apie 700 tūkst., gali įsigyti ir kaupiklį. Tuomet pasirinkti valandinį planą ir kiekvieną valandą ir kaupiklį prisipildyti tomis valandomis, kai kaina nukrenta (kartais būna ji net nulinė ar neigiama), ir iš to akumuliatoriaus naudoti elektros energiją tada, kai elektros kaina yra brangi, piko valandomis neimti jos iš tinklo“, – teigė M. Nagevičius.
