Deja, visuomenėje dar gajos nuostatos, kad gyvybės draudimas tėra tik pinigų eikvojimas, neva, puikiausiai galima išsiversti ir be jo“, – sako „Compensa Life“ Klientų patirčių valdymo departamento vadovė Aurelija Rikterytė.
Didelę patirtį gyvybės draudimo srityje turinti specialistė sako, kad priimti sprendimą dėl gyvybės draudimo įsigijimo klientams neretai trukdo apie jį jau spėtos susidaryti klaidingos nuostatos, tad argumentuotai jas paneigia.
Jau man tai tikrai nieko nenutiks
Daugelis jaunų žmonių mano, kad jie sukurti laimei, sėkmei ir geram gyvenimui, o nelaimės ir ligos juos aplenks. Toks mąstymas neretai išlieka ir sulaukus brandesnio amžiaus ar jau spėjus kluptelėti gyvenimo kelyje.
Aš sulauksiu sėkmės, man pasiseks – taip neretai mąsto, pavyzdžiui, loterijos bilietus perkantys žmonės. Jiems nė motais, kad, anot specialistų, tikimybė pagauti Laimės paukštę ar bent jau jos plunksną yra viena iš milijono.
Viltį skatina laimės siekimas, būdingas kiekvienam iš mūsų – visi norime mąstyti apie gerus dalykus, o mintis apie blogus stengiamės nustumti kuo toliau. Retas kuris pagalvoja, kad šansų žūti, patirti traumą ar susirgti sunkia liga yra šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau nei laimėti loterijoje. Nors apie žmonėms nutikusias įvairiausias nelaimes girdime kasdien, o ligoninės lūžta nuo pacientų, tačiau mintis, kad tai gali nutikti būtent tau atrodo tokia nereali, kad dažnas bando ją tiesiog išguiti iš galvos. Turbūt tik per COVID pandemiją, kuri palietė įvairaus amžiaus ir net visiškai sveikus žmones, daugelis iš mūsų suprato, kad tai nėra apsaugoti nuo sunkių ligų.
Reikia mąstyti blaiviai ir suprasti, kad tūkstančiams žmonių nutinkančios nelaimės gali neaplenkti ir mūsų. Tai įsisąmoninus būtina pasirūpinti apsauga. O geriausia apsauga yra gyvybės draudimas su papildomomis, tam žmogui reikalingomis apsaugomis.
Gyvybės draudimo paslauga man per brangi
Kai kurie žmonės mano, kad gyvybės draudimas yra brangi paslauga, prieinama tik turtingiems žmonėms. Jie mąsto taip: jei neturiu didelių finansinių įsipareigojimų, daug turto, atlyginimo vos pakanka savo reikmėms, tad draustis neverta – tegul tai daro daugiau pinigų ar finansinių įsipareigojimų turintys žmonės.
Gyvybės draudimo įmoka priklauso nuo pasirinktų apsaugų – ji gali siekti ir 30 eurų per mėnesį, tai yra – vos vieną eurą per dieną. Už vieną eurą šiuo metu nenusipirksi net puodelio kavos ar litro degalų, o skirdamas jį gyvybės draudimui, žmogus jau gali turėti bazines gyvybės draudimo apsaugas arba net tam tikrą kaupimo fondą. Pavyzdžiui, dvidešimtmetis, sudaręs investicinio gyvybės draudimo sutartį su 10 tūkstančių draudimo suma mirties atveju ir pasirinkęs vidutinio rizikingumo investavimo kryptis su vidutine metine 4 % investicijų grąža, iki pensijos gali sukaupti ir iki 34 tūkstančių eurų.
Vienas euras per dieną nėra kažkokia prabanga, kurios negalėtų sau leisti kiekvienas Lietuvos pilietis.
Finansinė apsauga ištikus nelaimei kaip tik yra svarbesnė mažesnes pajamas turinčiam žmogui. Jei nesi sukaupęs tam tikros pinigų sumos nelaimės atvejui, jei nežinai, ar patyręs traumą ir keliems mėnesiams tapęs nedarbingu turėsi pinigų pragyvenimui, tikrai verta sumokėti tą eurą per dieną ir gyventi ramiai.
Man nereikia kaupimo, nes prireikus pinigų aš jų rasiu
Kai kurie žmonės tvirtina, kad jiems nereikia investicinio gyvybės draudimo – prireikus jie sugalvos, iš kur gauti pinigų. Jei prireiks didesnio pirkinio, aš paimsiu kreditą arba jį įsigysiu išsimokėtinai – tvirtina jie.
Tačiau niekas negali pasakyti, ko ir kada prireiks, kokias finansines galimybes tuo metu jis turės. Kaupimui skirtos investicinio gyvybės draudimo įmokos investuojamos, todėl jų suma pastoviai auga.
Sukauptą pinigų sumą žmogus tikrai ras kur panaudoti. O tikėtis, kad prireikus pinigų, jų atsiras iš niekur, yra naivu. Sukaupta reikiama pinigų suma turi atsirasti anksčiau nei poreikis ją išleisti. Reikia galvoti į priekį. Jei pačiam neprireiks sukauptų pinigų, tai galbūt jų reikės tavo vaikams ar artimiesiems.
Be to, kaupti lėšas pirkiniui investiciniame draudime yra taupiau. Pirkiniui panaudodamas investiciniame draudime sukauptas lėšas tu savo pinigais sumoki tik už dalį šio pirkinio, o kita dalis yra apmokama iš pinigų, kurie atsirado investuojant. Pirkdamas daiktą kreditu tu sumoki ne tik už šio daikto vertę, bet ir už patį kreditą. Neretai naudojimasis tokiu pirkiniu būna trumpesnis, nei skolos už jo įsigijimą atidavimas.
Man nereikia apsaugos nuo kritinių ligų
Dažnai žmonės tiki, kad jiems nereikia kritinių ligų apsaugos.
Aš jaunas, aš sportuoju, puikiai jaučiuosi, gerai maitinuosi, neturiu žalingų įpročių, man nieko blogo nenutiks – taip galvoja dažnas, ypač jauno amžiaus žmogus.
Deja, ligos nesirenka ką užpulti – dažnai užklumpa ir jaunus, ir savo sveikata besirūpinančius žmones. Kad taip nutinka, mes galime sužinoti ir iš viešai spaudoje ar socialiniuose tinkluose skelbiamų istorijų, kuriomis dalinasi nelaimę patyrę žmonės.
Statistikos departamento duomenimis, kas penktas lietuvis iki 65 metų suserga viena iš kritinių ligų: vėžiu, infarktu arba insultu ir šios ligos pakerta vis jaunesnio amžiaus žmones Taip, septyniasdešimt procentų iš susirgusiųjų šiomis ligomis pasveiksta ir vėl grįžta į darbo rinką. Tačiau gydymuisi ir reabilitacijai vidutiniškai prireikia 12 mėnesių. Vienerius metus toks žmogus tampa nedarbingu ir negauna pajamų arba turi tenkintis kur kas mažesnėmis pajamomis.
Todėl apsaugą nuo kritinių ligų labai svarbu pasirinkti jau jauname amžiuje, kad po to netektų graužtis dėl neapgalvoto sprendimo.
Aš esu atsargus ir traumos mane aplenks
Nelaimė gali nutikti bet kuriam iš mūsų. Susižaloti gali ne tik aktyvų gyvenimo būdą propaguojantis žmogus.
Kaip ir ligos atveju, traumą patyręs žmogus taip pat laikinai gali tapti nedarbingu. Pajamų sumažėjimas gali skaudžiai atsiliepti ir jo, ir jo šeimos biudžetui. Be to, papildomų pinigų gali prireikti gydymui bei reabilitacijai.
Kad nutikus nelaimei žmogus bent jau nepatektų į finansinę duobę, jis turėtų įsivertinti, kiek patyręs traumą netektų pajamų ir įsigyti draudimą, kurio išmoka jam kompensuotų patirtą finansinę žalą.
Tai padaryti žmogui padės draudimo bendrovės konsultantai, kurie, įsiklausę į ketinančiojo draustis gyvenimo situaciją, pasiūlys geriausiai jo poreikius atitinkančias draudimo paslaugas.
Gyvybės draudimas su papildoma apsauga nuo traumų ypač aktualus tiems, kurie yra šeimos maitintojai ir nuo kurių uždirbtų pinigų priklauso šeimos gerovė. Skausmas dėl netekties ar apmaudas dėl patirtos traumos yra nepamatuojami žmogiškąja prasme. Draudimo išmoka tokio skausmo nesumažins, tačiau ji gali kompensuoti patirtus finansinius nuostolius ar bent jau atitolinti finansinių klausimų sprendimą.
Todėl turėti gyvybės draudimą su apsauga nuo traumų ne tik savimi, bet ir šeimos gerove besirūpinantiems žmonėms yra tiesiog privalu.
Drausti vaikus tikrai nebūtina
Neretai žmonės mano, kad drausti vaikus gyvybės draudimu nebūtina, nes tai neapsimoka.
Priešingai – gyvybės draudimo sutartį visada labiau apsimoka sudaryti, kai žmogus yra mažas, jaunas, sveikas. Vaikai taip pat nėra apsaugoti nuo nelaimių, pavyzdžiui, traumų. Ją patyrusiam vaikui draudimo išmoka tampa ne tik tam tikra moraline kompensacija dėl patirtos traumos, bet ir pirma svarbi finansinio raštingumo pamoka, kuri jam labai pravers ateityje.
Be to, investicinis vaiko gyvybės draudimas yra viena prasmingiausių investicijų į jo ateitį. Net šeimos biudžetui didelės reikšmės neturintys keliasdešimties eurų mėnesiniai įnašai į investicinį vaikų draudimą per dvidešimt metų gali virsti keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių eurų sumomis. Sutikite, kad toks racionalus pinigų panaudojimas gali tapti puikia paspirtimi savarankiškai gyventi pradėjusiam vaikui.
Ištikus nelaimei tikrai sulauksiu gerų žmonių paramos
Neretai į nelaimę patekę žmonės kreipiasi pagalbos viešai – prašo jiems padėti platindami savo pranešimus socialiniuose tinkluose. Tačiau sulauks ar nesulauks bendrapiliečių paramos toks į nelaimę patekęs žmogus jau priklauso tik nuo kitų žmonių geranoriškumo. Draudimo sutartis yra garantija, kad ją sudaręs žmogus paramos ištikus nelaimei tikrai sulauks.
Draudimas tam ir yra, kad nereikėtų tiesti rankos įvykus nelaimei, o būtų galima pačiam tvirtai stovėti ant žemės ir pasirūpinti savimi bei savo šeima.
Netikiu, kad įvykus nelaimei gausiu draudimo išmoką
Išgirdus istoriją, kad draudimo bendrovė kažkam nelaimės atveju neišmokėjo pinigų, nereikėtų to priimti už gryną pinigą, o tikrai pasidomėti, kodėl taip nutiko. Ne visi įvykiai yra draudžiami. Reikėtų pažiūrėti, kas yra nedraudžiamųjų įvykių sąraše. Gal dėl tam tikrų dalykų tai sutarčiai buvo taikoma tam tikra išimtis, pavyzdžiui, dėl anksčiau žmogaus patirtų traumų, ligų, ar medicininių diagnozių.
Vien dokumento, ant kurio parašyta „Gyvybės draudimo sutartis“, turėjimas dar nereiškia, kad viskas yra apdrausta maksimaliai įmanomomis sumomis. Papildomų apsaugų, už kurias mokama atskirai, gyvybės draudime gali būti labai įvairių. Todėl jei kaimynas gyvybės draudimą įsigijo netgi toje pačioje draudimo bendrovėje, dar nereiškia, kad aš tai padaręs turėsiu tas pačias apsaugas, kaip ir mano kaimynas.
Sudarydamas gyvybės draudimo sutartį klientas turi su ja susipažinti ir labai aiškiai suprasti, ką jis įsigyja, kokias papildomas draudimo apsaugas jis renkasi ir ko gali tikėtis nelaimės atveju.
Istorijas apie neva neišmokėtas draudimo išmokas aš visada vertinu skeptiškai. Dirbdama draudimo bendrovėje žinau, kad ji negali savivaliauti, nes yra prižiūrima ir kitų institucijų. Jei klientas nesutinka su kažkokiais draudimo bendrovės sprendimais, jis gali kreiptis ir į draudimo bendrovę, ir į jos veiklą prižiūrinčias institucijas dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo.
Manau, kad draudimo bendrovės išmoka bus pernelyg maža
Kartais nedidele suma nuo traumų apsidraudę klientai pyksta, kad patyrę smulkių sužalojimų, jie gauna nedidelę išmoką.
Draudimo išmokos dydį labiausiai lemia suma, kuria klientas buvo apdraustas, todėl labai svarbu ją pasirinkti tinkamo dydžio.
Pasirašydamas sutartį klientas pats turėtų įvertinti, kokia išmoka dėl patirto sužalojimo jį tenkintų ir pasirinkti jam tinkamiausią draudimo sumą.
Iš kur atsiranda tokios išankstinės nuostatos?
Manau, kad vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti negalima – yra daug skirtingų priežasčių.
Gyvybės draudimą lydinčių klaidingų nuostatų atsiradimą galėjo įtakoti ir ankstesnių kartų patirtys: finansinių įstaigų žlugimas, pinigų nuvertėjimas.
Kita medalio pusė – finansinio raštingumo stoka. Anksčiau žmonės buvo įpratę gyventi šia diena – nuo atlyginimo iki atlyginimo. Žmonės buvo įpratę mąstyti, kad jie turi tik dirbti, o visu kitu pasirūpins valdžia.
Džiugu, kad jaunoji karta tuos stereotipus jau laužo. Jauni žmonės jau supranta, kad patys turi pasirūpinti savimi, investuoti į save, savo išsilavinimą, savo profesinę kvalifikaciją, siekti karjeros, valdyti savo pinigus ir naudotis finansiniais įrankiais, kurie juos galėtų apsaugoti nelaimės atveju.
Manau, kad geriausia gyvybės draudimą lydinčių mitų paneigimo priemone gali tapti finansinio raštingumo didinimas ir būtent jo prieinamumas jauniems žmonėms.
