Štai kokius privalumus ir trūkumus išvardijo:
1. Abu objektai yra stilingi ir geros būklės, tačiau Palangoje esantis butas (1,2 mln. eurų) yra kiek brangesnis, nei Alikantėje esanti vila (929 tūkst. eurų).
2. Nepaisant savo brangumo, Palangos butas yra penkis kartus mažesnis (62 kv. m ploto) nei vila Alikantėje (312 km. m ploto), tačiau jis yra kažkur matęs Lietuvos NT vystytojų reklamą, kad „mažiau yra daugiau“.
„3. Alikantės viloje yra baseinas, o Palangos bute – nėra. Nors, kita vertus, kam tas baseinas, jei jūra netoli? Tiesa, jūra Palangoje yra šalta, bet kiek ten to šaltojo periodo Lietuvoje – net nepastebi, kaip praeina, o dėl tamsos – kartais ir visai nematai.
4. Palangos bute nėra valgomojo stalo (netilpo?) – tik baras prie virtuvės salos. Bet kam tas stalas? Juk milijonieriai tikrai nevalgo savo namuose – kiekvieną dieną restoranuose valgo juk. O jei tokį butą perki, tai jau tikrai turi būti milijonierius.
5. Tiesa, Palangos restoranuose yra kiek brangiau nei Alikantės, tad po restoranus vaikštant tie milijonai gali greitai aptirpti. Bet kadangi nėra stalo, tai bent jau nereikės kviestis svečių į namus – o tai leis nemažai sutapyti. Jei visgi kokie įkyrūs įsiprašys į svečius, galima bus juos pasodinti prie virtuvės salos kriauklės – tegul indus plauna, – ironizuoja ekonomistas ir tęsia: –
6. Palangos bute yra vienas miegamasis, o Alikantės viloje – trys miegamieji. Be čia atsipirks ateityje, nes jokie giminės ar svečiai nakvynei į Palangą negalės atvažiuoti. O jei kur ir suras išsinuomoti sezono metu (už nepigiai), tai vis tiek svečiuose ilgai neužsibus, nes nėra stalo (žr. 4 punktą).
7. Mažesnis Palangos butas išmeta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nors, kita vertus, gal ir daugiau, nes šildymas yra dujinis. Bet kiek ten to šaltojo periodo Lietuvoje (žr. 3 punktą).“
Įvertinus minėtus privalumus ir trūkumus, sako Ž.Mauricas, labiau linkstama prie Palangos varianto, ir klausia: gal kažkas liko nepastebėta?
NT rinkos analitikas, „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius taip pat pasidalijo savo pastebėjimais apie užsienio rinką.
Jis pridėjo, kad vadinamasis „draugas“, pirkdamas NT Ispanijoje, turės sumokėti turto perleidimo mokestį, kuris sudaro apie 10 proc. nuo sandorio vertės.
„Spėčiau, kad tokio mokesčio egzistavimas nemažai prisideda, kad ten NT kainos adekvatesnės ir neužkyla iki „kosmoso“. Labai reikėtų panašaus mokesčio ir pas mus, kad visi ne pirmo būsto pirkėjai, kurie taip nori prisipirkti NT, už tai susimokėtų per sandorio mokestį.
Vienu šūviu būtų nušauti 2 zuikiai: 1 – pristabdyta spekuliacinė paklausa ir kainų kilimas bei 2 – valstybė papildytų biudžetą, iš kurio galėtų finansuoti municipalinio būsto plėtrą ir taip, didindama pasiūlą, dar labiau gerinti būsto įperkamumą/prieinamumą“, – feisbuko paskyroje rašė jis.
A.Antanavičius papildė, kad per metus Lietuvoje sudaroma būsto sandorių už maždaug 3 mlrd. eurų.
„Darykim prielaidą, kad pusę šios sumos išleidžiama ne pirmo būsto pirkėjų. 5 proc. nuo 1,5 mlrd. Būtų 75 mln. eurų. Už tiek galima pastatyti apie 1000 ekonominės klasės butų. Manau, gana reikšmingas skaičius“, – tęsė NT analitikas.
