Spalį paviešintoje energetikos sektoriaus audito ataskaitoje Valstybės kontrolė pažymėjo, kad daugiau kaip 40 proc. pagrindinio elektros skirstymo infrastruktūros tinklo turto vienetų viršiją nustatytą naudingo tarnavimo laiką, t. y., yra nusidėvėję.
Pasak R.Radvilos, ESO lėšų tinklų rekonstrukcijai gauna iš klientų mokamo skirstymo paslaugos tarifo ir skolindamasi, dar apie 82 mln. eurų transformatorinių rekonstrukcijai skiria ES.
„Investicijos į tinklą reikalingos, jos susijusios ne tik su tinklo palaikymu ir tuo įprastu elektros tiekimu, bet ir su šiandien vykstančiais pokyčiais: tiek gaminančių vartotojų atsiradimais, tiek gamintojų prijungimais, tiek atsinaujinančių plėtra. Tai reikalauja tikrai nemažų investicijų“, – teigė ESO vadovas.
Norint investuoti daugiau tiek į tinklų plėtrą, tiek į naujų vartotojų prijungimą, kalbėjo ESO vadovas, turėtų labiau didėti į reguliuojamąją elektros kainos dalį įskaičiuotas skirstymo tarifas.
„Grubiai skaičiuojant, 1 centas tarife yra 100 mln. eurų per metus. Jei norime didinti investicijų sumą, tiek centų turėtų didėti tarifas“, – aiškino R.Radvila.
„Žiūrint labai paprastai, tai būtų didelis spaudimas tarifui“, – pažymėjo jis.
Darbo frakcija ESO ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus kvietėsi į susitikimą valstybės valdomai įmonei ir rinkos reguliuotojui sutarus ir pasiūlius 157 mln. eurų ESO permoką vartotojams grąžinti per 7,5, o ne per 15 metų, kaip VERT buvo numačiusi anksčiau.
Pagal VERT su ESO sutartą pasiūlymą, permoka gyventojams būtų sugrąžinta iki 2027 m., verslui – 2032 m., pradedant nuo kitų metų liepos. Pirmiausia permoka bus grąžinta tik buitiniams vartotojams. Po 2,5 metų, per 5 metus jis bus sugrąžinta ir verslui.
Tokiam grąžinimo terminui šią savaitę laukiama pasiūlymų, kurie bus apibendrinti viešoje diskusijoje pirmadienį.
VERT pasiūlė tris alternatyvas, kaip lėšas grąžinti greičiau: arba mažiau investuojant į ESO valdomą infrastruktūrą, arba didinant įmonės skolą, arba užtikrinant tiek pakankamas investicijas, tiek tvarų skolos balansą.
VERT pirmininkas Renatas Pocius posėdyje sakė, jog trečioji alternatyva yra „pati optimaliausia“ vartotojams.
„Nes jei užtikrinamas įmonės finansinis tvarumas, reiškia, kad vartotojas nemoka didelių palūkanų, ilguoju laikotarpiu sutaupoma 170 mln. eurų. Antras dalykas, turime įgyvendinti ilgalaikių investicijų programą“, – aiškino R.Pocius.
„Atitinkamai, iš kitos pusės, reikalinga iš tarifo dedamoji, kuri sudaro apie 90 mln. eurų, kad investicijos būtų įgyvendintos“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad spalio pabaigoje Valstybės kontrolė nustatė, jog 2018–2021 m. vienas vartotojas (tiek buitinis, tiek nebuitinis) už elektros skirstymo paslaugas vidutiniškai permokėjo 88,8 euro, nes ESO per šį laikotarpį gavo 160,2 mln. didesnę eurų investicijų grąžą dėl mažesnių nei planuota investicijų į nusidėvėjusį turtą.
Permoka esą susidarė, nes ESO ir VERT skirtingai traktavo 2016–2021 m. taikytą elektros energijos paslaugų nustatymo metodiką.
R.Pocius anksčiau yra sakęs, kad skaičiuojant pagal vidutinį mėnesinį suvartojimą – 147 kilovatvalandes – gyventojai per metus permokėjo ne 88, o apie 7,42 euro (apie 62 centus per mėnesį).
