„Baltijos regionas turi didžiulį potencialą, tačiau susiduria su pasauline konkurencija. Tam, kad būtų galima padidinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinį saugumą ir nepriklausomybę, efektyviai tęsti perėjimą prie žaliosios ekonomikos, taip pat prisidėti prie visos Europos energetikos transformacijos ir bendrų klimato tikslų įgyvendinimo, svarbu į šias šalis pritraukti kuo daugiau finansinių ir pramoninių investuotojų bei plėtotojų, kurie ir toliau galėtų kurti palankias sąlygas atsinaujinančiosios energijos gamybai, tęsti infrastruktūros, susijusios su tinklais, jungtimis tarp valstybių ir, žinoma, planuojamu vandenilio vamzdynu, plėtrą. Sukūrus aiškią, bendrą ir stabilią reguliavimo sistemą ir investavus į infrastruktūrą, Baltijos regionas galėtų tapti įmonių, siekiančių atsisakyti anglies dioksido gamybos, t. y. elektrifikavimo ar elektroninių degalų, centru“, – teigė T.Spanggaardas ir pabrėžė, kad šis perėjimas paskatins augti ekonomiką ir užtikrins mažesnes kainas vartotojams.
Savo įsipareigojimą prisidėti prie atsinaujinančiosios energijos plėtros Baltijos regione „European Energy“ taip pat įtvirtino dar šių metų gegužę sutardama dėl partnerystės su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“. Įmonės žada kartu plėtoti jūros vėjo parkus Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje.
„Turime daugiau nei 30 darbuotojų Baltijos regione ir esame pasirengę jame siekti „grynojo nulio“ (angl. „Net Zero“) tikslų, o ilgalaikėje perspektyvoje – šio regiono šalių tapimo grynosiomis energijos eksportuotojomis vizijos“, – teigė Jesperas Molleris Boye, bendrovės „Offshore Wind“ Rinkos ir verslo plėtros padalinio vadovas.
„Baltic and Nordic Energy Summit“ susitikime buvo paminėtas ir Danijos atsinaujinančiosios energetikos bendrovės sprendimas investuoti į „Power-to-X“ įrenginių statybą. Sėkmingas „European Energy“ dalyvavimas nacionaliniame Danijos „Power-to-X“ konkurse, kuriame ji laimėjo visas tris paraiškas, rodo įmonės siekį pirmauti šios technologijos sprendimų srityje. Šiuo metu bendrovė Danijoje stato pirmąją didelio masto komercinę e-metanolio gamyklą, o ateities planuose – ir antroji, kurios elektrolizatoriaus galia būtų ne mažesnė nei 150 megavatų.
„Ši technologija leistų atsinaujinančiųjų išteklių energiją versti žaliuoju kuru, tokiu kaip e-metanolis ar žaliasis vandenilis – tai padėtų Baltijos regionui netapti energetine sala, izoliuota nuo kitų rinkų, nes žaliasis kuras galėtų būti naudojamas ne tik vietos rinkoje, bet ir eksportuojamas į kitas šalis. Bendrai kalbant, Baltijos regionas turi išties geras galimybes išnaudoti savo atsinaujinančiosios energijos potencialą, tačiau tam reikia aiškių teisės aktų, konkursų ir infrastruktūros, kuri skatintų verslo plėtrą šioje srityje“, – sakė bendrovės „Power-to-X“ analitikas Alexanderis Reumertas.
Konferencijos pabaigoje dalyviai sutarė, kad ateityje atsinaujinančiosios energijos plėtra neturėtų būti sutelkta tik į vėjo energijos projektus jūroje ar sausumoje, bet turėtų būti siekiama subalansuoto požiūrio, įtraukiant novatoriškus sprendimus, siekiant padidinti efektyvumą ir valstybės paramą dalijantis riziką.
