Net šešios iš visų nelaimių pasibaigė mirtimi. Keturias iš jų lėmė kryčiai iš aukštai.
Valstybinė darbo inspekcija konstatuoja, jog būtent neatsargumas darbo vietoje lemia didžiausią riziką gyvybei. Visais atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė darbo vietose – statybvietėse.
Sumoka gyvybėmis
Lapkričio mėnesio viduryje įvykęs nelaimingas atsitikimas vėl suaktualino ir iškėlė opią problemą – saugos reikalavimų nesilaikymą statybvietėse.
Prieš beveik dvi savaites mirtimi pasibaigusi nelaimė sukrėtė Plungės rajoną. Iš apie keturių metrų aukščio nukritęs vyras nuo patirtų sužalojimu žuvo vietoje.
VDI vadovo Jono Griciaus teigimu, darbdavys, vykdydamas pareigas, numatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, vertina riziką, taip pat įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai.
Siekdamas šio tikslo, darbdavys privalo parinkti tinkamiausius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias darbo sąlygas. Akcentuojama, kad saugos priemonės turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti aukštyje.
Statybvietėse grėsmė nukristi iš aukštai – ypač didelė. Darbuotojui, atliekančiam statinio techninę priežiūrą ar aptarnaujant aukštyje esančią įrangą, tenka kilti net į keliasdešimt metrų siekiantį aukštį.
Darbdavys, vadovaudamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos pagrindiniais principais ir tikslais, turi pasirūpinti, jog būtų užtikrinta įmonės darbuotojų sauga ir sveikata, atliktas rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimas.
„Tokių – kritimo iš aukštai – atvejų, kurie žaloja žmones arba lemia žūtis, nepavyksta išvengti, ir jie kartojasi, nepaisant įspėjimų, saugos rekomendacijų ir nuolat viešinamos statistikos.
Rizikuoja tiek darbuotojai, kurie praranda sveikatą ar net gyvybę, tiek darbdaviai, nesilaikydami elementariausių saugos nurodymų.
Juk kartais, gavus išvadas, kad, pavyzdžiui, buvo siekta kuo skubiau baigti darbus, tad į būtinybę prisirišti saugos diržais pažiūrėta pro pirštus, ir dėl to žymiai pakenkus sveikatai, atima žadą – visos rizikos lieka antrame plane“, – stebėjosi Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. Gricius.
Nesisaugo ir patys
Rizikų statybų sektoriuje toli ieškoti nereikia, tad čia darbų saugos reikalavimai turėtų būti ypač griežtai kontroliuojami.
VDI inspektorių teigimu, tam užtenka labai paprastų priemonių. Viena jų – dar prieš atliekant darbus įvertinti jų sudėtingumą, nustatyti pavojus ir galimas rizikas.
Tačiau tokiu atveju ne mažiau svarbus veiksnys – paprasčiausia savimonė. Tokiems atvejams užkardyti būtina pasitelkti ir vidinius įmonės resursus – atsakingus specialistus, ne tik išorės pagalbą, kuri nebūtinai yra susipažinusi su veiklos ir atliekamų darbų specifika.
Apie darbdavio atsakomybes kalbama dažnai, tačiau primenama, jog reikia nepamiršti ir žmogiškumo, ne vien tik laikytis numatytų atlikti darbų grafiko. Neretai sutaupyta minutė – prarasta gyvybė.
„Nuolat kalbame, kad netoleruojame tokių atvejų, ir primename mūsų tikslą išvengti bet kokių nelaimingų atsitikimų darbe.
Ne tik kalbame apie tai, teikiame rekomendacijas, bet ir įvairiomis formomis konsultuojame“, – sakė J. Gricius.
Darbdaviai raginami kalbėti su savo darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, nepaliauti akcentuoti jiems apie darbų saugą.
Tačiau privalu darbuotojams suteikti ir visas būtinąsias saugos priemones.
„Kitaip ši liūdna statistika bus kasmetė apžvalga pranešimuose, o mes ir toliau skaičiuosime visiškai nepelnytai prarastus žmones“, – apgailestavimo neslėpė J. Gricius.
Akcentuojamas ir pačių darbuotojų neatsakingumas. Dažnai nesaugūs ir pačių jų veiksmai darbo vietose lemia skaudžius nelaimingus atsitikimus. Nelaimingi įvykiai dėl tokio neatsargumo siekia daugiau nei trečdalį visų atvejų.
„Apmaudžiausia, kad nesilaikoma paprasčiausių darbo saugos reikalavimų, pavyzdžiui, siekiant atlikti darbus kuo skubiau, neprisirišama, nors prisirišimo (inkaravimo) taškai ir būna įrengti“, – sakė J. Gricius.
Liūdna statistika
Statybų sektorius yra ypač jautri ekonominės veiklos rūšis. Jame mirtinų atvejų skaičius nekinta jau keletą metų iš eilės, ir tendencijos, deja, ne optimistinės.
2020 metų sausio 1 – lapkričio 13 dienomis šalies statybų sektoriuje užregistruota 19 sunkių nelaimių ir 4 mirtinos, 2021 m. – 23 ir 8, 2022 m. – 21 ir 4, 2023 m. – 16 sunkių ir 6 mirtini atvejai. O šie metai dar nesibaigė.
Vertinant ne tik statybų sektoriaus tendencijas, visų ekonominės veiklos rūšių nukritimų iš aukštai rodmenys – pernelyg dideli ir svyruoja ne „mažėjimo tvarka“.
2020 m. sunkių nelaimingų atsitikimų šalyje užfiksuota 116, iš jų, nukritus iš aukštai darbo vietoje, – net 45. 2021 m. – 115 ir 31.
Šiokį tokį mažėjimą, pasiektą 2021 metais, vėl pakeitė įprastinės tendencijos. 2022 m. nelaimingų atsitikimų fiksuota 121, ir net 41 – nukritimas iš aukščio.
Šiais metais tokių atvejų, dar nesibaigus metams, skaičius taip pat įspūdingas – 100 ir 26.
Pasibaigę mirtimi atvejai – taip pat svyruoja. 2020 m. – 33 (7 nukritimai iš aukštai), 2021 m. – 46 (10), 2022 m. – 31 (7), šiemet – 24 (7).
„Akivaizdu, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius – vis dar didelis, ir Lietuvos įmonėse VDI nuolat akcentuojamai kritimo iš aukščio prevencijai vis dar nėra skiriamas pakankamas dėmesys“, – pabrėžė šalies vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. Gricius.
Prevencija
VDI vadovas atkreipia darbdavių, ypač veiklą vykdančių statybos srityje, bei statytojų (užsakovų) dėmesį į pareigą užtikrinti, kad statybvietėje, kai darbus vykdo daugiau nei vienas rangovas, būtų paskirtas saugos ir sveikatos koordinatorius.
Jo pareiga, pastebėjus, jog statybvietėje nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ir dėl to kyla pavojus darbuotojų, taip pat ir savarankiškai dirbančių asmenų, saugai ar sveikatai, nedelsiant sustabdyti konkrečius darbus, o jei tai nevykdoma – pranešti VDI.
Pagal įstatymo reikalavimus, ir pats darbuotojas turi absoliučią teisę atsisakyti dirbti nesaugiai ir kreiptis pagalbos į VDI, jei darbdavys į jo prašymus nereaguoja.
