Gruodžio 4–10 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 11 proc. nuo 148 eurų/MWh iki 131 euro/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę elektros suvartojimas nežymiai augo, tačiau greičiausiai dėl nusistovėjusios temperatūros augimas sulėtėjo. Per savaitę suvartojome apie 277 GWh, tai yra 2 proc. daugiau nei savaitę prieš tai. Didžiąją dalį elektros suvartojimo užtikrino importas ir vietinės šiluminės elektrinės.
Įdomu, kad dėl didelės vėjo elektrinių gamybos Vokietijoje importas per Lenkiją sudarė apie 30 proc. viso importo, nors įprastai šia kryptimi iš Lietuvos elektra eksportuojama. Taip pat augo ir vietinių vėjo elektrinių gamyba. Lietuvos vėjo jėgainės gamino dvigubai daugiau, nei savaitę prieš tai, jų pagaminta energija per savaitę siekė 30 GWh ir iš dalies prisidėjo prie suvartojimo padengimo.
Svarbus veiksnys, lėmęs, kad kainos nemažėjo labiau, buvo gedimas Suomijos Meri-Pori šiluminėje elektrinėje. Ši 565 MW galios elektrinė remontuojama iki gruodžio 18 d. ir iš dalies prisideda prie aukštesnių kainų Suomijoje ir Baltijos šalyse“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. nuo 273 GWh iki 277 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 102 GWh elektros energijos – 13 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 88 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės. Jų gamyba augo 6 proc. nuo 48 GWh iki 51 GWh. Taip pat vėjo jėgainių gamyba, jų pagamintas kiekis padidėjo dvigubai nuo 15 GWh iki 30 GWh. Hidroelektrinės gamino net 19 proc. mažiau nei praeitą savaitę, jų gamyba mažėjo nuo 16 GWh iki 13 GWh. Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 50 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 29 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 5 proc. nuo 206 GWh iki 196 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 57 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 15 proc. – iš Latvijos ir likę 27 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko nedidelis, nors šiek tiek išaugo nuo 3 GWh iki 5 GWh. 55 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 45 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 5 proc. Lenkijos kryptimi ir 69 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 95 proc. Lietuvos kryptimi.
