Tik ne gruodžio mėnesį. Gruodį prekybos centrus, kosmetikos parduotuves, tikrus ir elektroninius knygynus užpildo advento kalendoriai.
Advento kalendoriai – jau ne tik spalvingos dėžutės ar kojinės, kuriose vaikai kas rytą ieško skanėstų arba mielų smulkmenų. Gruodį jie tampa tikrais gyvenimo vadovais, nurodančiais, kurią dieną ką valgyti, ką veikti ir kur nueiti.
Simboliška, kad Bažnytinio paveldo muziejus išleido advento kalendorių, kuris leidžia kasdien į prakartėlę įdėti po vieną veikėją, Etninės kultūros centras kasdien primena kokį pamirštą ar visai nežinotą paprotį.
Bet vien tradicijomis ir žiniomis sotus nebūsi.
Antai prekybos centruose galima rasti sūrių ir net dešrų advento kalendorių ir, regis, visai nesvarbu, kad adventą paskelbusi Bažnyčia ragina penktadieniais nevalgyti mėsos.
Ką daryti ir nuo ko susilaikyti kiekvieną dieną, artėjant didžiosioms metų šventėms turi žinoti ne tik vaikai ir suaugusieji, bet ir jų augintiniai.
Tuo pasirūpino Vilniuje veikiantis šunų viešbutis, kuris socialiniuose tinkluose paskelbė kiekvienos dienos užduotį. Ką daryti dieną, pavadintą „Ledkalnis“, „Seklys Morka“ ar „Veidrodėli, veidrodėli...“, turi nuspręsti, o po to aprašyti patys keturkojų šeimininkai.
Kad advento kalendoriai neatrodytų vien kaip verslininkų siekis pasipelnyti, galėtų pasistengti ir kitos organizacijos.
Štai suvenyrų su Seimo atributika tikrai užtektų 24-ioms gruodžio dienoms, o dovanų gausa negalinti pasigirti policija kasdien galėtų įrašyti po vieną nesudėtingą užduotį: „sumažink greitį“, „prisisek atšvaitą“, „netikėk raginimais investuoti“.
Antai visai nekomercinį advento kalendorių sukūrė Vilniaus turizmo informacijos centras.
Tik norint sužinoti, kur nueiti ir ką pamatyti sostinėje, pavyzdžiui, septintąją žiemos dieną, reikia užsukti į jų biurą. Jei maršrutas būtų ilgesnis, patartina prieš tai atsiversti dešrų kalendorių.
