Naujienų portalo lrytas.lt direktorius ir redaktorius Tautvydas Mikalajūnas, naujienų portalo Delfi vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė bei Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius laidoje „Nauja diena“ diskutavo apie mokamą portalų turinį Lietuvoje ir atsakė, kokią naudą iš jo gauna skaitytojai.
Atėjo laikas
Pasak R.Lukaitytės-Vnarauskienės, portalą apmokestinti paskatino ne vienas dalykas.
„Atsitiko technologiniai pokyčiai, vartotojų pokyčiai, konkurencijos padidėjimas ir daug kitų dalykų. Prieš 20 metų žiniasklaidos paveikslas atrodė visai kitoks, per tuos metus išnyko daug spausdintinių laikraščių Lietuvoje. Žiniasklaida stambėja, keliasi į internetą. Bet internete yra ne tik žiniasklaida, ten yra socialiniai tinklai, kurie taip pat kovoja dėl reklamos pajamų. Didieji technologiniai gigantai pasiima nemažą reklamos pyrago dalį.
Dabar vyksta grįžimas prie žiniasklaidos šaknų. Visais laikais buvo taip, kad žiniasklaida nebuvo nemokama. Tai, kad žiniasklaida dabar tampa dalinai mokama, yra gerai, dėl to, kad tai kuria visai kitokį santykį su vartotoju. Tu susimoki, kai pasitiki, kai palaikai ir kai tau įdomu. Tu ne taip vertini viską, kas yra nemokama“, – teigė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad taip pat labai svarbi skirtis tarp to, kas yra ir kas nėra žiniasklaida.
„Yra labai daug turinio kūrėjų, kurie nėra žiniasklaida. Aiškus išsiskirstymas ir pozicionavimas yra labai sveikas dalykas.
Be to, tikslas nėra, kad visa žiniasklaida taptų mokama. Tikslas – kad žiniasklaida būtų stipri, galėtų mokėti geras algas žurnalistams, autoriams, tiems, kurie geba parašyti išskirtines istorijas ir svarbias naujienas. Tas išskirtinis turinys prieinamas prenumeratoriams, o visos „degančios“ naujienos prieinama visiems“, – sakė R.Lukaitytė-Vnarauskienė.
„Lrytas.lt“ direktorius ir redaktorius T.Mikalajūnas pabrėžė: portalų apmokestinimui tiesiog atėjo savas laikas.
„Prieš daugiau nei 20 metų „Lietuvos ryto“ laikraštis bandė apmokestinti skaitmeninę versiją, tas nepavyko – turbūt pralenkė laiką. Portalas „lrytas.lt“ su nemokamu turiniu startavo spalio pabaigoje, tą ir objektyviai, ir subjektyviai vadinčiau sėkmės istorija. Per rekordiškai trumpą laiką surinkome rekordiškai daug prenumeratorių ir tas skaičius nuolat auga.
Tai rodo kelis niuansus: vartotojai yra pasiryžę ir gali sau leisti mokėti už turinį. Kai prieš 25 metus „Lietuvos rytas“ apmokestino savo skaitmeninę versiją, vartotojai tam nebuvo pasiruošę nei finansiškai, nei psichologiškai“, – svarstė T.Mikalajūnas.
Mažiau priklausys nuo reklamos
Jis pridūrė, kad Lietuvos rinka – ganėtinai maža, o internetinių naujienų portalų – labai daug. Jie konkuruoja dėl labai riboto vartotojų skaičiaus ir reklamos.
„Susidėjo daug priežasčių, kodėl mes grįžtame prie to, kur mes dabar esame. Mokamas turinys yra žiniasklaidos ateitis. Už gerą produktą reikia mokėti, yra daug kokybiškų, profesionalių žurnalistinių tyrimų, tik reikia rasti ir skaityti. To turinio gaminimo procesas kainuoja, jį reikia išlaikyti“, – pabrėžė T.Mikalajūnas.
Mokamas turinys žiniasklaidai leidžia būti ir mažiau priklausomai nuo reklamos davėjų.
„Tai, kad vartotojas susimoka už turinį, yra pats sąžiningiausias abiejų pusių sandoris. Vartotojas žino, už ką moka, tu žinai, ką gamini, ir jokie tarpininkai nesprendžia“, – teigė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius.
Jam antrino ir R.Lukaitytė-Vnarauskienė.
„Reklamos parodymų kiekis gaminamas per paspaudimus, kuriamas turinys, kuris gali surinkti daug paspaudimų. Bet tai nebūtinai kokybiškas turinys, nebūtinai atitinkantis visuomenės interesus, lengvo žanro. Vartotojas balsuoja už turinį savo eurais. Jis nebalsuos už turinį, kuris yra lengvo žanro“, – įsitikinusi pašnekovė.
„Einame į kokybę. Tą kokybę tu gali išgauti unikaliu autoriniu turiniu. Mes galime daug kalbėti apie antraštes, apie skandalus, bet kiekvienos žiniasklaidos siekiamybė yra, kad tu gali pasiūlyti skaitytojui kažką naujo, įdomaus, ko kiti nesiūlo. Kai vartotojas moka už turinį, redakcijai yra įsipareigojimas, tuo pačiu papildoma motyvacija pasiūlyti kažką įdomiau, unikaliau“, – pridūrė T.Mikalajūnas.
Pasako daug ką ir apie visuomenę
D.Radzevičius pabrėžė, kad jaunoji karta nemato jokių problemų mokėti už turinį, kuris jiems svarbus.
„Visiškai normalu mokėti už kompiuterinį žaidimą internete. Jie nesupranta, kas čia blogo susimokėti, priešingai – jie supranta, kad nemokamame žaidime galimybių yra mažiau“, – sakė jis.
„Tai, kad žmonės moka už turinį, yra labai geras ženklas. Tai reiškia, kad mūsų visuomenė stipri, pilietiška, sąmoninga, nuovoki, nes niekas jų mokėti neverčia, jie už turinį moka laisvu apsisprendimu.
Pats vartotojas, sąmoningai apsisprendęs mokėti už turinį, yra labai kokybiškas rodiklis, nes jis vertina tai, ką nusiperka. Jis pirkti neprivalo, bet perka“, – pridūrė T.Milakalajūnas.
