„Vyriškio, kuriam priklauso gyventi tame bute, ten niekuomet nebūna, jis čia negyvena. Turiu duomenų, kad tas butas yra nuomojamas, o minėto vyro draugas yra kaip tarpininkas, kuris rūpinasi visais nuomos reikalais“, – savo susirūpinimą dėl situacijos Vingio gatvėje esančiame bute išdėstė moteris.
Ji teigė nesuprantanti, kodėl savivaldybės atstovai tokių dalykų nemato. „Kai kurias sunkiai gyvenančias jaunas šeimas tai nuolat tikrina, „klibina“, jų tiesiog žmogiškai gaila. O štai šitas atvejis kažkodėl niekam neįdomus. Būstas paskirtas vienam, o gyvena svetimi“, – pasakojo moteris.
Kadangi ji nurodė tikslų buto adresą, kokia išties yra situacija minėtame būste ir ar alytiškės įtarimai gali būti pagrįsti, pasiteiravome Alytaus miesto savivaldybės atstovų.
„Minimas būstas išties turi savivaldybės būsto statusą, tačiau jis nėra socialinis. Nuomininkas čia gyvena su taip vadinama valstybės garantija, kadangi 2008 metais, kai buvo atstatoma nuosavybė į buvusį turtą, žmonės iš ten buvo iškeldinti į savivaldybės būstą. Kadangi jie kaip ir liko be namų, tai iki tam tikro laiko jiems nuomos išlaidas dengia valstybė. Toks yra ir šis atvejis, apie kurį kalbame“, – komentavo Alytaus miesto savivaldybės Turto skyriaus vedėja Auksė Juonienė.
Pasak jos, alytiškės įvardintame bute, pagal turimus duomenis, gyvena tolimųjų reisų vairuotojas, tad tikėtina, kad jis ne visada būna namuose. Anot A. Juonienės, dėl minimo būsto savivaldybė jokių skundų nėra turėjusi, nebūta ir jokių pranešimų iš policijos, viskas mokama tvarkingai.
„Pagal įstatymą, tokiame būste gali gyventi asmuo, kuris yra nurodytas sutartyje, ir jo šeimos nariai. Pašaliniai asmenys tokios teisės neturi. Kadangi būstas yra savivaldybės, jis negali būti subnuomojamas kitiems asmenims“, – sakė A. Juonienė.
Ji akcentavo, kad visgi, jeigu gyventojai turi tokių įtarimų, būtina turėti svarių įrodymų ir tuomet pirmiausia kreiptis į Alytaus miesto savivaldybę. Tai galima padaryti ir anonimiškai savivaldybės tinklapyje, skiltyje „Tvarkau Alytų“.
Kaip teigė A. Juonienė, taip pat svarbu žinoti, kad asmuo bute gali negyventi 6 mėnesius, bet ne ilgiau. Natūralu, kad jis tą laiką gali būti išvykęs darbo ar kitais reikalais. Tokią teisę jis turi. Taipogi tuo metu jis gali įpareigoti artimuosius ateiti palaistyti gėles ar panašiai. Tad jeigu kaimynai pamato užėjusius svetimus asmenis, tai dar nebūtinai reiškia, kad jie ten gyvena.
„Žmogus gali būti iškeldintas tik teismo keliu, bet tam turi būti svarios ir rimtos priežastys: nemokami mokesčiai, įsiskolinimai, nuolatiniai pažeidimai, dėl kurių kviečiami pareigūnai. Tačiau visais atvejais, jeigu turima kažkokių nusiskundimų, įtarimų, žmones pirmiausia raginame pranešti apie tai savivaldybei, į visus pranešimus reaguojame“, – kalbėjo A. Juonienė.
Pasak jos, nors daugelis pranešimų nepasitvirtina – pavyzdžiui, kai kada kaimynai tiesiog būna nusistatę prieš kaimynystėje socialiniame būste gyvenančius asmenis, tačiau kai kada informacija išties būna pagrįsta. Tačiau tam ir reikia visų pirma savo nuogąstavimus išsakyti kreipiantis į savivaldybę.
Kalbant apie savivaldybės būstą ir minėtą nuomos būdą su valstybės garantija, terminui, kada nuomą dengia valstybė, pasibaigus ir išmokėjus visą likusią sumą, būste gyvenantis asmuo gali jame pasilikti tik tuo atveju, jei sutinka pats mokėti ir mokesčius, ir nuomą. Taipogi jis gali būsto atsisakyti arba jį išsipirkti.
