Kur slepiamas gyvybės eliksyro receptas?
Šiaulių mieste dešimtmečius skaičiuoja viena seniausių vaistinių ne tik mieste, bet ir visoje šalyje – „Valerijonas“. ES investicijos padėjo „Valerijonui“ atnaujinti savo prekės ženklą. Ant ekologiškų, vietoje pagamintų kosmetikos ir vaistų pakuočių puikuojasi naujai sukurti logotipai. Stilingai ir šiuolaikiškai grafikos dizainerė sugebėjo ranka nupiešti ingredientus, kurie įeina į vietoje pagamintą produkciją. O ingredientai – ne bet kokie. Tai žolelės ir šaknelės – viskas, ką dovanoja motina gamta.
Vaistinės vadovė Almira Girdenienė džiaugiasi, kad gali kurti produktus, kurie yra ne tik sveiki, bet ir pagaminti pagal ilgaamžes tradicijas. Vyresnieji vaistininkai paliko savo išmintį knygose, kurios dabar yra saugomos „Valerijono“ rūsyje. Kambarėlyje, kuris buvo paverstas į muziejų. Pagal senovinę receptūrą Almira su komanda netgi bando pagaminti gyvybės eliksyrą. Jo receptas lotynų kalba užrašytas senojoje vaistininkų knygoje. Po daugelio metų eksperimentų ir patirties Almira sako, kad jau dabar galėtų papildyti knygą ir išmintimi pasidalinti su ateities kartomis.
„Papildyti knygą galėtume iš kremų serijos. Aš kuriu tuos kremus. Ir kiekvieną kartą prancūzų firma, su kuria dirbame, mums pasiūlo naujų medžiagų. Jie ypatingą dėmesį skiria natūralumui ir kad nebūtų teršiama gamta. Tai jie naujieną gauna ir mums iškart pasiūlo“, – pasakoja Almira.
Šokoladas – irgi sveika
Šiauliuose jau 110 metų veikia saldainių fabrikas „Rūta“. Jo pastatas yra daugiau negu administracijos kabinetai ir gamybos cechas. Jame taip pat veikia edukacijos erdvė ir kavinė, kur galima paskanauti šokolado užsigeriant skania arbata. Be kita ko, dėmesį traukia ir šokolado muziejus – vienintelis toks Lietuvoje. Jis taip pat buvo įrengtas pasitelkiant į pagalbą ES investicijas. Žmonės čia gali susipažinti su šokolado, „Rūtos“ fabriko istorija, pamatyti, kaip anksčiau atrodė saldainių dėžutės ir popierėliai. Čia taip pat yra interaktyvių žaidimų stalas.
Bet vis dėlto didžiausią įtaką verslui padarė gamybos linijos, kurias ES investicijos padėjo atnaujinti. Dabar „Rūta“ gali gaminti šokoladą ne tik vietinei rinkai, bet ir dalintis savo skanumynais su užsienio smaližiais. Įmonės atstovas Rimantas Gluodas sako, kad ES investicijos stipriai prisidėjo prie fabriko tobulėjimo ir judėjimo į priekį.
„Anksčiau pora žmonių per pamainą gamino apie 300 vienetų šokolado po 300 gramų. Dabar irgi du žmonės per tiek pat laiko gali pagaminti 2 500 tokių vienetų. Dirbama beveik 10 kartų našiau. Pasijuto progresas ir našume, ir kokybėje. Nes buvo įsigyta ir nemažai šokolado temperavimo įrenginių. Kiekvienai rūšiai atskirai. Tai irgi prisideda prie produkto kokybės“, – pasakoja R.Gluodas.
Žvalgantis po gamybos cechą justi ne tik saldus kvapas, bet ir profesionalumas. Darbuotojai dirba švariai ir rūpestingai, šokolado plyteles tikrina naujausios technologijos – ar atitinka svoris ir forma, ar juose nėra svetimkūnių. Sakoma, kad geriau nematyti, kaip gaminamos dešrelės, nes nenorėsi jų valgyti. Bet pamačius, kaip gaminamas „Rūtos“ šokoladas, tokio jausmo tikrai nėra. Priešingai – apetitas tik sukyla.
O kas toliau?
Vyriausioji Šiaulių miesto architektė Vilija Vaičekauskienė lengvai vardija projektus, kuriuos padėjo įgyvendinti ES investicijos. Su ja ir susitinkame prie pat „Šiaulių“ viešbučio – pačiame miesto centre. Vietoje, kuri be ES investicijų būtų kitokia.
„Šis projektas susilieja su kitu techniniu projektu. Draugystės prospektas, kuris apima daugiabučių namų kvartalines renovacijas. Bet čia kaip aukščiausia projekto vieta – mums atsiveria visas projekto vaizdas. Jame sutvarkyta gatvės danga, želdynai, rekreaciniai plotai. Mūsų Šiaulių pasididžiavimas – atgaivintas unikalus fontanas prie pat šio viešbučio. Čia yra centrinės miesto dalies pradžia“, – pasakoja architektė.
Dėka ES investicijų taip pat atgijo ir alėjos, parkai, dvaras. Vilija akcentuoja, kad sutvarkytos teritorijos pritraukia ne tik šiauliečius ar turistus pasivaikščioti ir pasižvalgyti po miestą, bet taip pat čia mieliau keliasi verslas. Kavinės ir restoranai užima vietas, kurios atiteko pėstiesiems ir čia išstato staliukus klientams.
Architektė optimistiškai žvelgia į ateitį. Ji mano, kad puikus ES investicijų panaudojimas būtų tolesnis žaliųjų zonų kūrimas. Bet šįkart – toliau nuo miesto centro.
„Miestas – tai ne vien centrinė dalis. Turime ir tvarkytinų teritorijų pakraščiuose, miegamuosiuose rajonuose. Ten irgi yra veiklos. Turime vieną unikalų parką, kurį reikėtų sutvarkyti. Pradėjome rengti projektus ir, manau, pasieksime gerą rezultatą“, – tikisi vyriausioji Šiaulių architektė.
