Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo, juk Seimas – atvira institucija.
Taip manė parlamentarė R.Baškienė, kai praėjusią kadenciją dar būdama pirmąja Seimo pirmininko pavaduotoja koridoriuje sutiko Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentą M.Zalatorių.
Pasilabinęs su viena Seimo vadovių LBA prezidentas paklausė, kada bus priimtas įstatymas dėl finansų rinkos dalyvių mokesčio. R.Baškienė tada buvo atsakinga už Seimo posėdžių darbotvarkes, todėl užsirašiusi M.Zalatoriaus telefoną pažadėjo jam apie tai pranešti.
Bet politikė nustebo sulaukusi kvietimo į apklausą Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Pasirodo, pareigūnai ėmėsi tirti, kam ir kokią įtaką padarė Seimo koridoriais vaikščioję du prezidentai – LBA vadovas M.Zalatorius ir Lietuvos verslo konfederacijai vadovavęs V.Sutkus.
Vis dėlto, pasirodo, ne taip lengva atsekti, kuriems Seimo nariams buvo padarytas neigiamas poveikis. Todėl po trejus metus trukusio tyrimo prokurorai byloje įrašė, kad V.Sutkus ir M.Zalatorius siekė paveikti nenustatytus Seimo narius.
Kiek jų ir kas jie, dabar turi išsiaiškinti Vilniaus apygardos teismas. V.Sutkaus ir M.Zalatoriaus byla nagrinėjama jau penkis mėnesius, o teisme dar neapklausta nė dešimt politikų. Teismui kaip įmanydamas bandė padėti daug metų politikoje besisukantis, premjeru, susisiekimo ir finansų ministru buvęs A.Butkevičius, kuris tvirtino pažįstantis visus Seimo narius ir žinantis, kas kurią sritį išmano.
A.Butkevičiui kilo įtarimų, kad jau paruoštą įstatymų projektą apie bankų turto apmokestinimą kažkas įbruko tuomečiam Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovui Z.Jedinskiui, niekada nežibėjusiam žiniomis apie finansus. Bet šis tai neigė.
Taigi liko apklausti dar apie 130 Seimo narių. Gal būtų paprasčiau, kad klausimą apie V.Sutkaus ir M.Zalatoriaus poveikį parlamentarams teisėjai pateiktų iš Seimo tribūnos? Tiesa, čia vėl gali kilti keblumų, nes dalis nenustatytųjų jau nėra Seimo nariai.
