Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Seimo narių siūlymų vertė – 690 mln. eurų, Vyriausybė pritarė 3 pasiūlymams
Vyriausybė pirmadienį ryte apsvarsčiusi parlamentarų siūlymus nutarė palaikyti tris iš jų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdžio metu tvirtino, kad Seimo narių pasiūlymų vertė siekė 690 mln. eurų, siūlymų kuriems Vyriausybė pritarė suma – 645 tūkst. eurų. Posėdžio metu buvo pritarta Seimo nario Kazio Starkevičiaus pasiūlymui ir padidinti Viešųjų pirkimų tarnybai numatomus skirti asignavimus 450 tūkst. eurų atliekamoms funkcijoms užtikrinti.
Taip pat buvo išreikštas palaikymas Vytauto Mitalo ir Aušrinės Armonaitės pasiūlymui padidinti Ryšių reguliavimo tarnybai numatomus skirti asignavimus 120 tūkst. eurų, o Teisingumo ministerijai numatomus skirti asignavimus – 30 tūkst. eurų, skiriant juos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Galiausiai buvo pritarta parlamentarės Morganos Danielės pasiūlymui ir padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatomus skirti asignavimus 45 tūkst. eurų, skiriant juos Migracijos departamentui, Lietuvos migracijos informacinės sistemos plėtros darbams vykdyti.
TS-LKD įpareigojo partijos narius pritarti tik suderintiems siūlymams
Praeitą savaitę Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas įpareigojo parlamente esančius partijos narius dėl kitų metų biudžeto projekto palaikyti tik tuos siūlymus, kurie yra suderinti su Vyriausybe.
Prezidiumas nepritarė ir Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos siūlymui kitų metų biudžete papildomai Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) numatyti 373 tūkst. eurų. Partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, šį siūlymą J. Razma, kaip ir kiti konservatoriai registravę pasiūlymus biudžetui, gali atsiimti dar iki parlamento plenarinio posėdžio antradienį arba biudžeto priėmimo metu.
Finansų ministrė tiki, kad biudžetas sulauks visų koalicijos partnerių palaikymo Finansų ministrė Gintarė Skaistė likus parai iki kitų metų biudžeto projekto priėmimo Seime tvirtino, kad visi aštriausi klausimai susiję su pasiūlymais yra išspręsti ir biudžetą parlamentarai palaikys. Ji taip pat tikėjosi, kad projektas sulauks visų koalicijos partnerių palaikymo.
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
