„Jau artimiausiu metu mes planuojame iš naujo skelbti kvietimą ir kviesime visą smulkų verslą, labai mažas ir mažas įmones, ūkininkus, kurie atitinka labai mažos ar mažos įmonės statusą ir atsinaujinančių išteklių bendrijas kreiptis dėl saulės elektrinių įsirengimo“, – antradienį žurnalistams teigė A. Bagočiūtė.
„Finansuos iki 500 kWh elektrines. Ir vienas subjektas gali kreiptis dėl kelių NT objektų. Bet suminė galia negalės viršyti 500 kWh“, – pridūrė ji.
LEA vadovė paminėjo, kad skirtingai nuo ankstesnio konkurso įsirengti saulės elektrines, kuris buvo paskelbtas 2023 m. vasarą, šį kartą nebus reikalaujama, kad gamintojai suvartotų pusę pagamintos elektros energijos savo reikmėms.
Registrų centro direktorius: naujas REGIA duomenų sluoksnis leis visuomenei įvertinti stogų saulės energijos potencialą
Naujas Registrų centro vystomo geoinformacinės aplinkos žemėlapio REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslauga) sluoksnis leis įvertinti, kiek MWh elektros energijos per metus gali būti pagaminama, jei ant pastato stogo būtų įrengti standartiniai saulės gamybos moduliai, teigia Registrų centro generalinis direktorius Adrijus Jusas.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje jau rasta 320 tūkst. tinkamų stogų, ant kurių galėtų būti sumontuoti saulės moduliai, kurių gamybos potencialas – 4,79 TWh.
Registrų centro duomenų administratorius Mantas Kazlauskas sakė, kad nustatant pastatų tinkamumą buvo remtasi keliais kriterijais: ne didesniu nei 45 laipsnių nuolydžiu, ne mačiau 30 kv. m. tinkamo paviršiaus, jog šiam stogui tektų ne mažiau kaip 0,8 MWh/m2 saulės spinduliuotės. Be to, stogas negali būti orientuotas šiaurės kryptimi.
„Paskaičiavę surinktus duomenis pamatėme, kad tinkamų stogų plotas 40 mln. kv. m.“, – teigė M. Kazlauskas.
Atliekant skaičiavimus atsižvelgta į augalijos, gretimų statinių, objektų metamą šešėlį, debesuotumo ir kitų atmosferos reiškinių įtaką, bet nebuvo vertinti stoglangiai, kaminai ar kiti stogo konfigūracijos ypatumai.
Taip pat, pasak jo, šiuo metu žemėlapyje galima rasti informaciją apie beveik visuose Lietuvos miestuose ir žiedinėse savivaldybėse gyvenvietėse esančius pastatus, likusią dalį duomenų planuojama paskelbti iki šių metų pabaigos.
„Žiedinių savivaldybių informacija yra pilnai surinkta ir sistemoje galima rasti didžiųjų miestų stogų informaciją. Visgi, kaimų informacijos dar nėra. Informaciją rinkome pagal gyventojų skaičių“, – aiškino jis.
Žemėlapyje šiuo metu visuomenei prieinama informacija paremta 2019–2022 m. duomenimis.
A. Jusas tikisi, kad šie duomenys taps pirmu žingsniu piliečiams vertinant savo galimybes pradėti gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių. Visgi, jis pabrėžė, kad sprendimai neturėtų būti priimti vien tik remiantis REGIA žemėlapio duomenimis.
„REGIA žemėlapis nėra kertinis sprendimų priėmimo įrankis, bet pasinaudojimas juo būtų pirmas žingsnis“, – antradienį žurnalistams teigė A. Jusas.
Laikinai Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorės pareigas einanti Agnė Bagočiutė pridėjo, kad šiame žemėlapyje nėra informacijos apie atskirų pastatų maksimalias galias ir ar ant pastato būtų galima įrengti maksimalų saulės elektros modulių kiekį. Tad, anot jos, rimtai svarstant apie saulės elektrinių įsirengimą, reiktų pasikonsultuoti su „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovais.
„Čia yra teorinės galimybės pirmajam įsivertinimui ir kiek galėtų būti kokios galios elektrinės. Bet čia nėra informacijos apie galias ir dėl to reikėtų konkrečiu atveju kreiptis į ESO. Ir taip pat nėra informacijos apie tai, koks tas pastatas yra ir kokie pakeitimai leidžiami“, – aiškino A. Bagočiutė.
Naujasis duomenų sluoksnis „Saulės energijos potencialas“ yra parengtas remiantis viešai prieinamais duomenimis. Jame geografiškai atvaizduojamas metinis saulės energijos potencialas visoje Lietuvoje, o apjungus šiuos duomenis su Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, apskaičiuojamas ir atvaizduojamas orientacinis metinis saulės energijos potencialas, tenkantis pastatų stogams.
REGIA – įrankis, sudarantis patogias sąlygas geografine padėtimi grindžiamų sprendimų priėmimui ir informacijos apsikeitimo palengvinimui.
„Šis kvietimas jau antras ir jis vykdomas jau peržiūrėjus ir nustačius lankstesnes sąlygas. Pirmajame kvietime finansavimą galėjo gauti tik gamintojai, kurie įsipareigojo nemažiau kaip 50 proc. suvartoti savo reikmėms. Dabar nustatomas platesnis ratas į kurį įeis ir gaminantys vartotojai. Tikrai tikimės aktyvesnio dalyvavimo“, – aiškino ji.
Pasak A. Bagočiūtės, šio finansavimo tikslas yra užtikrinti, kad iki 2026 m. kovo 31 d. visoje Lietuvoje būtų įrengta atsinaujinančios elektros šaltinių (AEI), kurių bendras pajėgumas prilygtų 225,38 MW.
