„Vėjo elektrinių plėtra visoje Lietuvoje vyksta aktyviai, Marijampolė nėra išimtis“, – išplatintame pranešime cituojamas Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.
Pasak vėjo elektrinių parko projektą vystančios bendrovės „Evecon“, šiuo metu yra ieškoma vietų, kuriose nebūtų daromas reikšmingas poveikis aplinkai.
„Tiriame 48 potencialias vietas vėjo turbinoms, bet esame nusimatę pastatyti iki 35 elektrinių plačiai išdėstytų 7000 hektarų teritorijoje, kuri Šiaurėje ribojasi su automagistrale Marijampolė–Kaunas, Pietuose – su keliu Marijampolė–Prienai, Rytuose – su Varnabūdės mišku, Vakaruose – su LEZ ir geležinkelio trasa“, – teigė bendrovės „Evecon“ projektų vadovas Aidas Gelbūda.
„Visos preliminarios vėjo malūnų vietos yra atokiai nuo gyvenamųjų pastatų, šiuo metu esame sutarę dėl žemės nuomos vėjo malūnams su 90 proc. žemės savininkų toje teritorijoje“, – pridūrė jis.
Kasmet po 2 mln. eurų į savivaldybės biudžetą
Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą 5 kilometrų spinduliu bei sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, kurį nustato savivaldybė. Taip pat, pasak Marijampolės savivaldybės, projektą įgyvendinus pilna apimtimi, pigesne elektra galėtų naudotis mokyklos, darželiai ir ligoninės.
„Marijampolės savivaldybėje šie mokesčiai, jeigu projektas bus įvykdytas pilna planuojama apimtimi, kasmet sudarys apie 2 mln. eurų: 1 mln. eurų iš NT mokesčio į savivaldybės biudžetą ir 1 mln. eurų bendruomenės fondui. Tai yra biudžetas, už kurį galime nutiesti ne vieną kilometrą asfalto, statyti vandentiekio ir nuotekų tinklus, plėsti gatvių apšvietimo tinklą, vaikų žaidimų ir rekreacines erdves bendruomenei“, – pabrėžė P. Isoda.
„Negana to, projektą vystanti bendrovė Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigoms, Marijampolės ligoninei įsipareigoja skirti 5 GWh, kas yra 5 mln. kWh, per metus elektros energijos lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct už kWh. Taip pat projektą vystanti įmonė atnaujins ir sutvarkys apie 15 kilometrų kelių parko teritorijoje“, – pridūrė meras.
Anot projekto vadovo A. Gelbūdos, svarbu ir tai, kad visų sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 metrų spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams bus mokama po 100 eurų už hektarą kasmetinės kompensacijos.
„Šios kompensacijos bus periodiškai mokamos nuo vėjo elektrinės veikimo pradžios iki tol, kol numatyta elektrinė baigs savo darbą ir bus demontuota“, – patikino A. Gelbūda.
„Tiek šioje zonoje, tiek kitose zonose, žemės ūkio veikla tęsis kaip buvo, mat tai neriboja jokios ūkinės ar komercinės veiklos. (...) Svarbu ir tai, kad žmonės, kurių gyvenamosios paskirties sodybos stovės 680 metrų spinduliu, gaus apie 2000 kWh nemokamos elektros per metus, o sodybos, esančios 680–1000 metrų spinduliu, elektrą gaus lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct už kilovatvalandę, neįskaičiavus ESO perdavimo mokesčio“, – pridūrė jis.
P. Isodos teigimu, kuo pigesnė bus elektra, tuo savivaldybė bus patrauklesnė investuotojams, kurie joje nori steigti gamybos įmones.
„Tai lems daugiau darbo vietų, didesnes žmonių pajamas ir laimingesnius žmones. Ir turbūt šiandien svarbiausias argumentas vėjo energetikos plėtrai yra energetinis nepriklausomumas: jei galėsime elektrą sau gamintis patys, būsime nepriklausomi nuo jokių kaimynų“, – pažymėjo Marijampolės meras.
Šiuo metu Vyriausybė savo planuose yra numačiusi, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus įrengta 3600 MW galios vėjo jėgainių sausumoje.
