„21 proc. bendrovių nurodė, kad bendradarbiauja su profesinėmis mokymo įstaigomis. Tai daro daugiau nei 5 metus bei 10 darbuotojų ir daugiau turinčios įmonės. Visgi mažosios įmonės to nenori daryti. Kodėl? Gali būti, kad neturi resursų“, – verslo ir profesinių mokymo įstaigų apklausų rezultatų pristatymo metu teigė Ž.Kačiuška.
„Su darbuotojų trukumu susiduria įmonės, turinčios iki 5 metų patirties“, – pridūrė jis.
CPVA duomenimis, net 66 proc. įmonių nebendradarbiauja nei su profesinio mokymo įstaigomis, nei su aukštojo mokslo įstaigomis.
Visgi, anot Ž.Kačiuškos, net 66 proc. bendrovių, kurios bendradarbiauja su profesinio mokymo įstaigomis ir leidžia jose besimokantiems atliktį praktiką darbovietėje, praneša, kad pabaigę mokslus šie asmenys pradeda dirbti šiose įmonėse. Tuo metu 16 proc. bendrovių teigė, kad taip nutinka retkarčiais, o tik 12 proc. pranešė, kad atlikę praktiką pas juos asmenys niekada negrįžo į įmonę dirbti nuolatos.
„6 iš 10 atvejų, kai įdarbinamas asmuo, kuris anksčiau įmonėje atliko praktiką, jis išliks jos darbuotoju“, – paminėjo jis.
Jis taip pat paminėjo, kad didžioji dalis bendrovių ir švietimo institucijų sutinka, kad turėtų egzistuoti toks bendradarbiavimas. Visgi, anot jo, egzistuoja mentalitetas, kad kokybiškam bendradarbiavimui trūksta išteklių.
„87 proc. bendrovių mano, kad profesinės mokyklos turėtų efektyviau bendradarbiauti su verslu. Net 86 proc. profesinių mokyklų norėtų turėti bendradarbiavimo sutartis. Verslas ir švietimo institucijos taip pat mato šiuos dalykus“, – aiškino jis.
„Nebendradarbiavimo priežastys yra kelios. Pagrindinės lemiančios priežastys yra laiko, žmogiškų išteklių ir specifinių specialistų rengimo trūkumas profesinėse mokyklose“, – paminėjo jis.
CPVA duomenimis, 49 proc. bendrovių norėtų pradėti naujas partnerystes su profesinio mokymo įstaigomis. Tuo metu 84 proc. profesinių mokymo įstaigų vadovų sutinka, kad siekiant didesnio bendradarbiavimo iniciatyvą turėtų rodyti profesinės įstaigos.
Taip pat apie 50 proc. profesinių mokymo įstaigų vadovų mano, kad bendradarbiavimas su verslo įmonėmis labiausiai būtų naudingas stiprinant profesinio mokymo patrauklumą ir būtų naudingas mokinių praktiniams įgūdžiams stiprinti.
CPVA iniciatyva rinkos tyrimų bendrovė „Spinter Research“ 2023 m rugsėjo–lapkričio mėn. vykdė apklausą, kurios metu apklausti 225 bendrovių vadovai ir 49 profesinių mokyklų vadovai. Apklausos metu siekta išsiaiškinti nebendradarbiavimo tarp verslo ir profesinių mokymo įstaigų priežastis.
Dalis verslų dar nesuvokia, kokios dabartinės profesinio rengimo mokyklos
Pristatyme dalyvavęs Lietuvos verslo konfederacijos (LPK) prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad bendradarbiavimas tarp įmonių ir profesinių mokymo įstaigų turėtų vykti intensyviau ir suteikti galimybes verslo plėtrai. Bet, anot jo, didžiule problema išlieka visuomenės ir verslų mentalitetas, kad profesinio rengimo institucijos yra žemesnio lygio, nei universitetai ar nesugeba tinkamai paruošti specialistų.
„Dalis verslų nesuvokia, kad mūsų profesinio rengimo mokyklos dabar nėra tokios pačios, kaip buvo anksčiau. Ir jie nesuvokia, kokios čia yra galimybės“, – teigė A.Romanovskis.
„Yra verslo pusėje problema, kad visi mokymosi institucijas dėlioja pagal gradacijas. Ir nemaža dalimi yra ir iš verslo pusės apsileidimo ir suvokimo trūkumo“, – pridūrė jis.
Nori sutelkti kuo daugiau aukštų gebėjimų asmenų
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė Agnė Kudarauskienė paminėjo, kad į profesines mokyklas reikia pritraukti žmones su aukštais gebėjimais, kurie galėtų įgyti kompetencijų dirbant su aukštosiomis technologijomis. Ji pabrėžė, kad šiuo metu daugelis sferų, kurioms tokios institucijos ruošia specialistus, yra transformuojamos skaitmenizacijos ar kitų elektroninių ar automatizuojančių priemonių.
„Mes matome, kad porą pastarųjų metų labai stiprėja ir intensyvėja profesinių mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimas. Darbdaviai sudaro didžiąją dalį profesinių mokyklų tarybose. Mes matome, kad atsiranda vis daugiau puikių pavyzdžių, kaip verslas investuoja į profesinį mokymą“, – aiškino A.Kudarauskienė.
„Į profesines mokyklas norime sutelkti kuo daugiau aukštus gebėjimus turinčių mokinių, kurie galėtų dirbti su aukštomis technologijomis“, – pridūrė ji.
Ji pabrėžia, kad šiuo metu ypač svarbu užtikrinti galimybę, kad profesinio mokymo įstaigos turėtų infrastruktūrą, skirtą tinkamai paruošti asmenis dirbti skaitmeninės transformacijos paveiktuose sektoriuose.
„Identifikuojame sektorius, kur skaitmeninė transformacija yra didžiausia. Ir šalia to investuosime į mokymo infrastruktūrą, nes keičiantis mokymo programoms reikia atnaujinti mokymo įrangą“, – aiškino ji.
