„Galima sakyti, kad iš tarptautinių vairuotojų, kurie nebūna Lietuvoje, yra tik nauda. Nes jeigu Lietuvoje registruota įmonė, o vairuotojas važinėja Vakarų Europoje, mes iš to gauname pinigus, o tokio asmens pavojus yra mažas“, – „Žinių radijui“ teigė D.Dundulis.
Taip pat „Norfos“ vadovas abejoja, ar tokiems vairuotojams turėtų galioti kai kurie siūlomi sugriežtinimai, tokie kaip reikalavimas ilgiau kaip 5 metus šalyje gyvenantiems užsieniečiams išlaikyti valstybinės kalbos patikrinimą. Jo manymu, tokie reikalavimai turėtų būti taikomi pagal darbo pobūdį.
„Aš iš tarptautinių pervežimų vairuotojų nereikalaučiau. Nes nematau jokio tikslo ir naudos. Jeigu Lietuvoje dirba, tada galimai teisinga reikalauti, kad kažkokį kalbos minimumą turėtų žinoti. Gal pagal darbus turėtų būti“, – sakė jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad lapkričio pabaigoje vežėjai tvirtino, kad metinis 21,6 tūkst. kvotų limitas paslaugų sektoriuje, kurios skirtos darbuotojų ne iš ES šalių įdarbinimui, oficialiai išseko – Migracijos departamento duomenų bazėje jų nebeliko lapkričio 17 d.
Kadangi tokia situacija kartojasi trečius metus iš eilės, vežėjų atstovai kreipėsi į Vyriausybę, Susisiekimo, Socialinės apaugos ir darbo ministerijas bei Seimo Ekonomikos komitetą. Šių institucijų prašoma kuo skubiau didinti metinį kvotų limitą, kad logistikos sektoriaus veikla iki naujųjų metų nesutriktų, o dar geriau – jų išvis atsisakyti.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad augantis į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, atvykėliais dangstosi priešiškų šalių žvalgyba. O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ketina parlamentui teikti įstatymų pataisas, kuriomis siekiama sugriežtinti legalios darbo jėgos imigraciją į Lietuvą. Tarp jų – reikalavimas ilgiau kaip 5 metus šalyje gyvenantiems užsieniečiams išlaikyti valstybinės kalbos patikrinimą.
