Remiantis atliktu tyrimu, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės visų pirma akcentuoja su personalo sritimi susijusias rizikas. Tai darbuotojų klaidų pasekmės, išlaidų darbo užmokesčiui augimas ir darbuotojų sveikatos ir gerovės užtikrinimo klausimai.
Su rinkos aplinka susijusias rizikas įmonės dažniausiai sieja su tokiais veiksniais, kaip auganti konkurencija bei galimas prekių ir paslaugų paklausos mažėjimas, rodo tyrimas.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktoriaus Simono Lisausko, šios rizikos aiškiai parodo dvi kryptis, dėl ko nerimauja šalies smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, ir jos koreliuoja tarpusavyje.
„Daugiau nei 70 proc. respondentų aktualia rizika nurodo augančią konkurenciją, kuri susijusi su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, darbuotojų atliekamo darbo kokybe. Tvarų verslo tęstinumą bei verslo vystymą sunku įgyvendinti be kvalifikuotų darbuotojų ir kaštų racionalizavimo. Tokioms rizikoms sumažinti reikalingi ilgalaikiai sprendimai – arba pati įmonė turi užsiimti darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, arba spręsti, kaip pritraukti kvalifikuotą darbuotoją į savo komandą“, – komentuoja S. Lisauskas.
Tyrimas parodė, kad išorinių rizikų aktualumas ir susidūrimas su jomis skiriasi, priklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos srities. 45 proc. respondentų nurodė, kad jiems aktualios yra 6–8 verslo rizikos, ir kuo įmonė yra didesnė, tuo rizikų aktualumas auga.
„Tos įmonės, kurių veiklos sritis yra prekyba, gamyba ar pramonė, dažniau susiduria su prekių ir paslaugų paklausos mažėjimo, augančios konkurencijos rizikomis. Tuo metu transporto ir logistikos srityje veikiančios įmonės atstovai didžiausias rizikas nurodė dėl technikos ir įrangos gedimo, kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, taip pat išskyrė galimą darbuotojų klaidų poveikį“, – komentavo „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Anot S. Lisausko, kaip mažiau aktualias rizikas tyrimo respondentai įvardino gamtos stichijas, gaisrus. Visgi „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad nuostolių skaičius dėl stichinių nelaimių kasmet auga, gamtos stichijos tampa sunkiai prognozuojamos, jos užklumpa netikėtai ir smogia skaudžiai.
„Dėl gamtos jėgų padaromi nuostoliai turtui kone kasmet muša naujus rekordus. Šių metų rugpjūtį šalį užklupusi didžiulė kruša padarė didelės žalos komercinių pastatų stogams, saulės elektrinių panelėms, komercinėms transporto priemonėms. Žiemą dėl didelio sniego slėgio sugadinamos komercinių pastatų stogų dangos, neatlaiko pertvaros ir stogų sijos“, – sakė S. Lisauskas.
Anot „Lietuvos draudimo“ eksperto, analizuojant verslo įmonių žalų statistiką galima aiškiai matyti, kad Lietuvoje nėra nė vienos vietovės, kurioje klientai būtų apsaugoti nuo rizikų ir grėsmių jų verslo tęstinumui − audrų, liūčių, sniego slėgio, gaisrų. Todėl bet kuriame šalies regione įsikūręs verslas turėtų šias rizikas vertinti kaip aktualias ir pasirūpinti atitinkamomis apsaugomis.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu KOG institutas atliko smulkaus ir vidutinio verslo tyrimą apie išorinių rizikų valdymą. Buvo apklausti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių atstovai, kuriose dirba iki 250 darbuotojų.
