Apie tai, kokią kainą turi daugiau nei 17 tūkstančių valandų per metus, kolegų praleistų vien mokantis, kalbame su IKEA Lietuvoje žmonių ir kultūros vadove Ieva Budriene.
Pirmiausia pašnekovė sako, jog jei ne įmonės vizija kurti gražesnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių ir bendrovės vertybėmis grindžiama kasdienybė darbe, turbūt būtų sunku rasti geriau viską jungiantį vardiklį. Nuolatinis tobulėjimas – viena kertinių kompanijos vertybių, vienijančių visus IKEA kolegas.
– Ieva, nuo pat pradžių akcentavote, kad IKEA‘oje daug dėmesio skiriama darbuotojų mokymams. Kiek tai kainuoja ir kiek laiko tam skiriate?
– Taip, pirkėjus aptarnaujantis personalas, skirtingų sričių specialistai bei vadovai periodiškai dalyvauja savo srities profesinių bei asmeninių kompetencijų ugdymo mokymuose. Vidutiniškai vienas kolega per praėjusius finansinius metus turėjo 24 valandas mokymų, o iš viso suskaičiavome, jog praėjusiais metais visa IKEA komanda besimokydama praleido daugiau nei 17 tūkst. valandų. Čia neįtrauktos kitos veiklos, kuriomis siekiame ugdyti sveiką gyvenseną, emocinę gerovę, pavyzdžiui, Vilniuje kelis kartus per savaitę visi norintys darbuotojai prisijungia į mankštą ir pan.
– Kam daugiausia dėmesio skiriama? Kokių žinių gilinimo ar įgūdžių tobulinimo imamasi dažniausiai?
– Visus IKEA mokymus galima suskirstyti į kelias grupes. Bendrieji mokymai skirti visiems kolegoms. Per juos supažindinama su IKEA istorija, vertybėmis, kultūra, interjero dizaino pagrindais, saugumo, komunikacijos aspektais ir kitais kiekvienam aktualiais dalykais. Profesiniai įgūdžiai stiprinami per profesinius mokymus. Komandų nariai patys renkasi, kas juos domina iš gausios pasiūlos nuotolinio mokymosi sistemoje ar vidinių mokymų, kuriuos veda IKEA treneriai bei specialistai iš išorės.
Specifiniai mokymai skirti tam tikroms darbuotojų grupėms – pavyzdžiui, budintiesiems vadovams, pirmosios pagalbos komandai, naujai prisijungusių komandos narių bičiuliams. Taip pat organizuojami lyderystės mokymai vadovams, anglų kalbos kursai, kuriuose gali dalyvauti visi norintys kolegos ir pan. Mūsų ugdymo specialisto užduotis – pateikti rekomendacijas iš gausybės galimų mokymų ir pristatyti naujienas. Tai lemia, kad kiekvieną mėnesį dėmesio centre atsiduria vis kiti mokymai.
– Kokioms neįprastoms, galbūt netikėtoms temoms skiriate dėmesio?
– Namų interjero dizaino pagrindus įmonėje įgyja kiekvienas darbuotojas, nesvarbu, kokioje pozicijoje jis dirba. Siekiame, kad visi juos žinotų bei galėtų panaudoti savo namuose ar pakonsultuoti artimuosius, draugus. Turėjome ir projektą, kuomet kolegas pakvietėme dalyvauti bandomojoje gero miego programoje. Kiekvienas projekto dalyvis nemokamai gavo miegui reikalingų daiktų rinkinius: ergonomiškas pagalves, užklotus, čiužinio apsaugas ir kt. Visi išklausė miego ekspertės gydytojos neurologės paskaitą, konsultavosi su ja individualiai dėl savo miego įpročių ir iššūkių, siekė laikytis gero miego taisyklių. Ne tik dėl to, kad pagerintų savijautą, bet ir kad galėtų iš asmeninės patirties patarti pirkėjams. Be šių temų, kolegos gilinasi į pačias įvairiausias sritis – nuo vaikų saugumo iki savimonės bei sutelkto sąmoningumo ugdymo, streso valdymo ir kt.
– Ar tikrai darbuotojus motyvuoja mokymai?
– IKEA‘oje vieni kitų mes neklausiame: „Ar eisi į mokymus?“ Mes klausiame: „Kada eisi į mokymus? Į kokius mokymus eisi?“. Bendrovėje yra aiškiai apibrėžta, kiek valandų kiekvienas specialistas turi skirti mokymuisi, kad tobulėtų visa komanda. Pavyzdžiui, pardavėjai-konsultantai išeina specialius mokymus apie konkrečias gaminių grupes, o specialistai, konsultuojantys miegamojo ar virtuvės skyriuje, studijuoja čia parduodamus gaminius. Kasmet bent tris kartus per metus su kiekvienu kolega jo vadovas tobulėjimo pokalbių metu aptaria, kaip sekasi su numatytais darbiniais uždaviniais, mokymosi tikslais ir pan.
– IKEA‘oje yra darbuotojų, kurie savo karjerus metus pakeičia kelias darbo sritis? Ar tai irgi mokymosi kelias?
– Skatiname darbuotojus augti ir save išbandyti visose jiems įdomiose srityse. Pradėjus vienoje pozicijoje, priklausimai nuo noro, žinių ar įgūdžių, galima dalyvauti vidinėse atrankose ir pereiti į kitus skyrius: logistikos, pirkėjų aptarnavimo, marketingo ar verslo plėtros ir kt. Augti galima ne tik horozintaliai, tačiau ir vertikaliai. Turime vadinamąją įpėdinių programą, kurios tikslas įmonės viduje užauginti būsimus vadovus. Programa startavo 2020 metais: šiandien 14 kolegų jau dirba pareigose, kurių pasekėjais buvo. Šiuo metu įmonėje yra ugdomi beveik 60 ateities vadovų. Tiesa, programa skirta ne tik vadovams – dalyvaujant joje, galima ir horizontali karjera, kuomet specialistai keičia darbo sritį.
– Ką darbuotojai labiausiai vertina organizacijoje?
– Prieš kelis mėnesius organizacijos viduje turėjome vidines dirbtuves, kurių metu išsiaiškinome, kad komandos narius įkvepia itin stiprūs ir aiškūs IKEA socialinės atsakomybės įsipareigojimai, savanorystės dienos. Bendraujant su kolegomis, dažnai išskiriama įmonės kultūra, vertybės, kurios yra juntamos kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, įmonėje uniformos privalomos kiekvienam – įskaitant vadovus, kurios parodo, jog visi esame lygūs. Kad IKEA‘oje neegzistuoja įprasta hierarchinė struktūra, puikiai iliustruoja ir tai, kad visi vadovai ir komandos naudojasi ta pačia darbo vieta, drabužine, pietauja tose pačiose patalpose.
– Kaip formuojate IKEA komandą?
– Prieš priimant naujus komandos narius, aiškinamės jų vertybes. Pirmojo pokalbio metu, pavyzdžiui, teiraujamės, kokios būtų žmogaus svajonių atostogos turint tam tikrą pinigų sumą ar kokią problemą išspręstų pasaulyje. Kodėl vertybės mums tokios svarbios, rodo mūsų darbo Švedijos bendrovėje principai. IKEA‘os komanda dirba laikydamasi tokių vertybių kaip vieningumas, paprastumas, rūpestis žmonėmis ir planeta, paprastumas, atsakomybės pasidalinimas, ekonomiškumas ir kt. Kai darbuotojų ir įmonės vertybės sutampa, priimami geresni sprendimai, tikslų siekiama tvariu būdu, o kasdienis darbas yra lengvesnis bei teikia daugiau pasitenkinimo visiems. Kaip kasdienybėje veikia įmonės vertybės ir kaip jaučiasi kiekvienas, kolegos su vadovais tai pasitikrina bent tris kartus per metus individualiuose pokalbiuose.
