Parlamentarų grupė įregistravo įstatymų pataisas, siūlančias įpareigoti visus didelę rinkos galią turinčius maisto prekybos centrus dar po metų – nuo 2025 m. – turėti privalomą sutartį dėl tokio maisto neatlygintino perdavimo labdaros ir paramos gavėjams.
Jei Seimas pritartų parlamentaro Tomo Tomilino, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės ir kitų parlamentarų parengtoms Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, dideli prekybos centrai turėtų parengti maisto atliekų susidarymo prevencijos planą, kuris būtų skelbiamas mažmeninės prekybos įmonės interneto svetainėje.
Plane turėtų būti nurodytas siektinas sumažinti maisto atliekų kiekis per metus ir numatomos priemonės šiam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, maisto perdavimas labdarai ar paramai, maisto atliekų susidarymo prevencijos priemonės, įskaitant planuojamas rengti ar remti vartotojų elgsenos keitimo priemones, skirtas maisto atliekų susidarymui mažinti.
Įstatymo projekte nurodoma, kad tai galėtų būti ir informavimo kampanijos, skirtos maisto atliekų susidarymo prevencijai ir kitos priemonės. Numatoma, kad mažmeninės prekybos įmonės maisto atliekų susidarymo prevencijos plano įgyvendinimo ataskaitą kasmet turėtų paskelbti savo interneto svetainėje iki einamųjų metų kovo 31 d.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti juridinių asmenų atsakomybę už reikalavimo – parengti ir paskelbti maisto atliekų susidarymo prevencijos planą ir plano įgyvendinimo ataskaitą – nevykdymą ir sutarčių su labdaros organizacijomis neturėjimą.
Tokio reikalavimo nevykdymas po to, kai juridinis asmuo dėl pažeidimo buvo įspėtas raštu, užtrauktų baudą nuo tūkstančio iki 3 tūkst. eurų. Toks pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.
Projekto autoriai tikisi, kad įpareigojimas perduoti dar tinkamą maistą labdarai, leis sumažinti iššvaistomo maisto mastą šalyje ir jo daromą žalą aplinkai, taip pat spręsis maisto trūkumo problema, su kuria susiduria nepasiturintys gyventojai.
Kaip naujienų agentūrai „Elta“ sakė vienas iš įstatymo projekto autorių T.Tomilinas, vidutinis europietis išmeta apie 131 kg maisto atliekų kasmet.
„Lietuvoje išmetame beveik 400 tūkst. tonų maisto produktų per metus. Tai reiškia, kad vienam gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Tai netgi viršija ES vidurkį. Maistas, kurį galima išgelbėti, deja, vis dar per dažnai utilizuojamas. Maisto atliekos yra brangi žaliava biodujų verslui. Tačiau vertybiškai turime pirmiausia pamaitinti skurstančius žmones, kurių skaičiai didėja.
Maisto atiduotuvės atsirado visoje Lietuvoje, dėl infliacijos skurstančiųjų daugėja. Šiuo pakeitimu einame Prancūzijos, Ispanijos, Čekijos ir Lenkijos keliu. Šiose šalyse jau galioja pažangūs sprendimai, skatinantys prekybos centrus aukoti ir deklaruoti, kaip gelbėjamas maistas“, – „Eltai“ sakė T.Tomilinas.
Įregistruotos Atliekų tvarkymo ir Aplinkos apsaugos įstatymų pataisos yra dokumentai, lydintys Maisto įstatymo pakeitimo projektą. Seime po pateikimo jam pritarta, tačiau šis projektas bus dar tobulinamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą.
Tikimasi, kad įstatymų pataisų paketas, mažinantis maisto švaistymą, bus priimtas iki šios Seimo sesijos pabaigos ir įsigalios kitų metų lapkričio 1 d.
„Elta“ primena, kad šių metų lapkričio 23 d. Seimas priėmė Maisto įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad maistas, kuris pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti parduotas. Naujas reguliavimas turėtų įsigalioti nuo kitų metų.
