Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai interviu laikraščiui „Financial Times“ pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas energijos išteklių klausimais Geoffrey'is Pyattas.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos darys viską, kad paverstų minėtą užmojį realybe. Šių sankcijų tikslas yra pakeisti Rusijos elgesį ir užtikrinti, kad pasiekus tam tikrą taiką Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neskirtų trejų ar ketverių metų pakartotiniam apsiginklavimui ir savo kariuomenės parengimui trečiam invazijos į Ukrainą etapui.
Šiandien Rusija toliau eksportuoja daug naftos.
Visgi Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) prognozuoja, kad šis eksportas iki 2030 m. gali sumažėti bent 40–50 proc., jei bus palaikomos Vakarų sankcijos Rusijos energetikos pramonei.
Praėjusiais metais Didžiojo septyneto (G7) šalys įvedė Rusijos naftos eksportui kainų lubas, kuriomis siekiama išlaikyti naftos srautus, tačiau sumažinti Kremliaus gaunamas pajamas.
Vadovaujantis taisyklėmis, G7 blokui nepriklausančios šalys toliau gali pirkti rusišką naftą, tačiau turi mokėti mažiau nei 60 JAV dolerių už barelį, jei nori naudotis Vakarų laivais ar draudikų paslaugomis.
Rusiškos naftos importas į Europos Sąjungą, JAV ir kitas G7 šalis yra ribojamas.
Nors dėl šių priemonių rusiškos naftos kainos pradžioje smarkiai nukrito, vėliau Kremlius sukūrė naują prekybininkų ir laivų tinklą, kad galėtų apeiti šiuos apribojimus, leisdamas parduoti naftą pirkėjams (daugiausiai Indijoje ir Kinijoje) taikant kainas, kurios viršija nustatytas lubas.
Didelė šios naftos dalis pervežama pasitelkiant „šešėlinį laivyną“, kurio neaiškiems savininkams sunku pritaikyti sankcijas. Dalį naftos vis dar gabena Vakarų laivai su vakarietišku draudimu.
G. Pyattas patikino, kad JAV ieško būdų sumažinti šio šešėlinio laivyno veiksmingumą.
