„Lietuvoje didesnį poveikį infliacijai daro energijos ir maisto prekių kainos, nes jos Lietuvoje sudaro santykinai didesnę vartojimo krepšelio dalį. Atitinkamai, mažėjančios energijos ir nebeaugančios maisto prekių kainos mažina infliaciją Lietuvoje labiau nei Vakarų Europos šalyse, kuriose paslaugų kainos vaidina didesnį vaidmenį.
Lietuvoje kainos auga lėčiau ir dėl to, kad dauguma kitų ES šalių 2022 metais taikė platesnės apimties priemones, siekiant dirbtinai riboti energetinių bei kitų prekių kainų augimą. Atitinkamai, Lietuva didžiąją dalį infliacijos šoko, kilusio dėl Rusijos pradėto energetinio karo prieš ES, prisiėmė 2022 metais, o dalis kitų ES šalių dalį šio šoko poveikio atidėjo 2023 metams (pvz., Lenkija, Vengrija, Prancūzija, Vokietija)“, – ketvirtadienį feisbuko paskyroje rašė ekonomistas.
Įvardijama ir priežastis, neleidžianti infliacijai mažėti dar daugiau.
„Lietuvoje infliacija galėjo sumažėti dar labiau jei ne kristi nenorinčios maisto kainos (pvz., sviesto kaina Lietuvoje vis dar yra 30 proc. didesnė nei 2020 m. pradžioje, Lenkijoje – 19 proc., o Vokietijoje – vos 12 proc.), kurios jau siekia apie 103 proc. ES vidurkio“, – įžvalgomis dalijosi Ž. Mauricas.
''Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas taip pat prognozuoja, ko tikėtis kitąmet – manoma, kad gali tekti susidurti su reikšmingais iššūkiais.
2024 metais ir toliau gyvensime žemos infliacijos laikotarpyje. Pvz., vakar paskelbtose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekonominėse prognozėse Lietuvai 2024 metais prognozuojama vos 2 proc. vidutinė metinė infliacija – žemiausia iš visų ES šalių. Tiesa, ekonomikos augimas taip pat išliks vangus ir sieks vos 1,7 proc.
Tad 2024 metais teks prisitaikyti prie sparčiai sumažėjusios infliacijos ir vis dar žemo ekonomikos augimo laikotarpio. Tai gali tapti nemenku iššūkiu mūsų pakankamai optimistiškai ir be manevro laisvės suplanuotam biudžetui, o veriantis didesniam nei tikimasi deficitui (tokio scenarijaus tikimybė, mano vertinimu, yra labai didelė), tikėtina, kad teks taikytis ne tik prie mažesnės infliacijos ir vangaus ekonomikos augimo, bet ir prie didesnių mokesčių laikotarpio“, – teigė Ž. Mauricas.
