„Obligacijos yra ta pati skola. Visi, kurie siūlo daugiau pasiskolinti gynybai, tiesiog gudrauja. Tai yra savęs apgaudinėjimas. Tai yra skola, kuri kainuoja palūkanas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo I.Šimonytė.
„Tas palūkanų kainavimas yra gana nemalonus dalykas, nes jau 2025 metais mums reikės atidėti porą šimtų milijonų eurų skolos aptarnavimui papildomai nuo to, ką atidėsime 2024 metais. Porą šimtų eurų mes rastume, kur išleisti – pridėti tai pačiai gynybai prie finansavimo. Bet mes mokame palūkanas už skolą“, – sakė premjerė.
Todėl, pasak ministrės pirmininkės, žvelgiant į perspektyvą ir didinant nuolatinį šalies finansavimą gynybai, labai svarbu į biudžetą surinkti ir daugiau pajamų.
„Kai jau kalbame apie nuolatinį procento padidinimą ir nuolatinį finansavimą, turime kalbėti ir apie nuolatines pajamas. Tų išlaidų reikia nuolat, jos turi būti nuolat palaikomos. Jei didiname procentą, skiriamą gynybai, nedidindami procento pajamų, kurias surenkame į biudžetą, tiesiog didiname savo skolą“, – pažymėjo I.Šimonytė.
„Čia girdžiu įprastą Lietuvoje dviveidystę – kai visi labai pritaria procento didinimui, bet kada kalba apie pajamas, visi nepritaria, kad būtų papildomos pajamos, kurios tą didinimą padengtų. Lietuvos skola turi labai blogą savybę, kad pagavusi kablį ji pradeda augti labai greitai. Mes tikrai negalime sau to leisti. Palūkanos išspaudžia mūsų nacionalines išlaidas, dėl to visada būna labai apmaudu planuojant biudžetą“, – kolegų parlamente siūlomus gynybos finansavimo sprendimus komentavo premjerė.
I.Šimonytė pridūrė, kad geriausia, jog diskusijos dėl įrankių gynybos finansavimo didinimui tęstųsi po rinkimų.
„Nematau vertės dabartinėse diskusijose. Jei Vyriausybė galėtų sau leisti sumažinti pridėtinės vertės mokestį, tai būtų jį sumažinusi. Čia, sakyčiau, toks gal net įžūlus pasiūlymas“, – teigė I.Šimonytė.
„Mačiau ir prezidento pasisakymą, kad jis pritartų, jei atsirastų lengvata maistui – kas vėlgi biudžeto pajamų rezultate greičiausiai būtų nulinis pokytis. Sakyčiau, kad šitas diskusijas reikės pratęsti po rinkimų, nes dabar viskas bus rinkiminio fono debatas, kur žmonės siūlys išleisti, bet nesiūlys, iš kur paimti“, – kalbėjo premjerė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad socialdemokratų partija šią savaitę Finansų ministerijai pateikė siūlymą išleisti gynybos obligacijas kaip alternatyvą skolinimuisi krašto apsaugos reikmėms iš užsienio rinkų. Pasak jų, pasiūlius rinkos sąlygas atitinkančias palūkanų normas, gynybos obligacijos būtų patrauklios ir ekonomiškai, o kartu leistų gyventojams išreikšti savo patriotinę valią ir tiesiogiai prisidėti prie paramos krašto apsaugai, sako socialdemokratai.
Kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, įvertinusi opozicijos siūlymą pažymėjo, kad nors šis socialdemokratų siūlomas finansavimo šaltinis nebūtų tvarus, jį būtų galima svarstyti kaip papildomą priemonę.
