Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas ir VERT pirmininkas Renatas Pocius.
– Kodėl buvo neišvengiamas tarifo padidinimas?
R.Pocius: Reguliuojamą dalį, kuri galutiniame tarife sudaro daugiau nei pusę, nulėmė perdavimo tarifo augimas ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos pokytis. Pastaroji kaina iš esmės skirta atsinaujinančiai energetikai remti. Kalbant apie perdavimo tarifą, pernai buvo įskaičiuotas 143 mln. eurų perkrovų pajamos, kurios mažino perdavimo pajamų lygį. Tai leido pernai net ir mažinti perdavimo tarifą.
Kadangi šiemet šios pajamos nebėra vertinamos nustatant perdavimo tarifą, atitinkamai padidėjo ir perdavimo kainą. Galutiniame rezultate, pridėjus ir VIAP kainos pokytį, kuris siekia apie 1 centą, turime kiek daugiau nei 2 centų už kilovatvalandę tarifo augimą reguliuojamoje dalyje.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad šis valstybės reguliuojamas tarifas perskaičiuojamas kartą du per metus. Kita dalis tarifo – vadinamoji tiekėjų dalis. Vartotojui, jei jis yra užfiksavęs sutartį, ši tiekėjo dalis nekinta.
– Profesoriau Jankauskai, kaip jūs vertinate šį poros centų padidinimą?
V.Jankauskas: Gal daugeliui vartotojų ne visiškai ir suprantama, kas tos perkrovos, iš kur jos susidaro. Buvo galvojančiųjų, kad jei Skandinavijoje elektra pigesnė, pas mus – brangesnė, iš to uždirba tiekėjai. Pasirodo, ne tiekėjai, o sistemų operatoriai – mūsų „Litgrid“ ir atitinkamai švedų operatorius. Pernai jie uždirbo neblogus pinigus, dėl ko pavyko sumažinti perdavimo tarifą.
Baigėsi blogieji laikai, reikėtų gal ir pasidžiaugti, kad kainos nebėra tokios aukštos, bet tai vis dėlto lėmė, kad turėjo padidėti perdavimo tarifas. O kad kintamoji dalis, kaip prognozuoja visi nepriklausomi elektros tiekėjai, lieka stabili – labai nebloga žinia. Matome, kad elektros kainos gana stabilios, matyt, niekas pernelyg nesibaimina, kad šią žiemą jos išaugs. Tai leidžia prognozuoti, kad turėsime gana stabilius ateinančius metus.
– Ar išėjome iš energetinio nestabilumo? Ar bendras fonas – dabar daug stabiliau nei prieš metus?
R.Pocius: Jei neatsitiks labai reikšmingų geopolitinių įvykių ar kokių kitų veiksnių, kurie gali turėti įtakos patikimam ir saugiam energijos tiekimui ne tik į Lietuvą, bet ir į Europą, galime tikėtis, kad ši žiema bus kur kas stabilesnė tiek elektros energijos, tiek gamtinių dujų atveju.
Noriu pridurti, kad ne visiems vartotojams nuo sausio 1 d. kaina augs. Visuomeninės elektros energijos kaina gyventojams mažės. Tiems, kurie turi pasirinkę standartinį planą, ir kurie yra trečiajame liberalizavimo etape ir neprivalo pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, kaina mažės 0,8 cento už kilovatvalandę. Šiandien jie moka 22,7 cento, nuo naujų metų mokės 21,9 cento net ir esant padidėjusiai reguliuojamai kainai.
– Kaip taip nutinka?
R.Pocius: Tai lemia tam tikras reguliavimo specifiškumas. „Ignitis“ iš visuomeninės elektros energijos vartotojų šių metų pirmąjį pusmetį gavo 13 mln. eurų pajamų daugiau – šie pinigai grįžta tiems patiems vartotojams mažinant tarifą. Buvo nustatyta 28 centų už kilovatvalandę visuomeninio tiekimo kaina, bet realiai rinkoje kaina buvo mažesnė. Todėl visuomeninio tiekimo vartotojai pirmąjį pusmetį mokėjo daugiau – dabar jiems ta nauda grįžta.
– Profesoriau, viskas čia tvarkoje?
V.Jankauskas: Tokia tvarka, tokie įstatymai. Kai elektrą tiekdavo vien „Ignitis“, kainos visada būdavo perskaičiuojamos: jei jie daugiau užsidirba, skirtumą turi grąžinti, o jei ne – vartotojai turi primokėti.
Dabar nepriklausomi tiekėjai taip nereguliuojami: kokią kainą nustato, tokia ir yra.
Iš kitos pusės, vartotojams tai nėra labai geras signalas. Jie gali sakyti: kalbate, kad laisvoje rinkoje kainos mažės, o dabar teigiate, kad kitais metais tiems vartotojams, kurie liko prisirišę, kainos bus mažesnės.
R.Pocius: Neturėtume rezultatų matuoti pagal trumpalaikę perspektyvą.
Esantys laisvoje rinkoje turi daugiau galimybių: fiksuoti kainą, rinktis biržos tarifą – kas vartotojui naudingiausia. O kalbant apie visuomeninį tiekimą, žiūrime, kas faktiškai buvo biržoje, tik kad pusmečiais fiksuojame rezultatus ir juos vertiname nustatant kainas.
– Ar gaminančių vartotojų atžvilgiu kas keičiasi?
R.Pocius: Ir šiai vartotojų, kurių dabar yra daugiau nei 86 tūkst., grupei bus perskaičiuoti pasaugojimo tarifai. Įvertinus tai, kad reguliuojama paslaugų kaina didėjanti, o pasaugojimo tarifas iš tiesų – infrastruktūros kaina, kadangi visiems vartotojams ji didėja, tikėtina, kad ir gaminantiems vartotojams ji didės, tik didės mažiau nei standartiniam vartotojui. Mat įstatyme numatytos tam tikros nuolaidos – jie nemoka pilnų infrastruktūros kaštų, kaip kad moka standartinis vartotojas.
– Kokia, jūsų nuomone, profesoriau, situacija su jais?
V.Jankauskas: Suprantama, kad jiems kaina padidės – infrastruktūros kaštai šiek tiek auga, tačiau kuo daugiau atsiranda gaminančių vartotojų, kurie už infrastruktūrą moka mažiau, atitinkamai visi likę vartotojai moka daugiau. Prieisime prie to, kad nuolaidų schema kažkada pasieks savo ribas ir teks ją pergalvoti. Eisime prie to, kad vartotojai mokės taip, kaip ir turėtų: pirkti elektrą, kai jos trūksta, ir parduoti, kai gamina.
Bet kol kas šis klausimas sunkiai sprendžiamas – vartotojai kalba apie tai, kas jiems buvo pažadėta.
Tačiau kai ateityje, kaip prognozuojama, tokių vartotojų bus gal netgi trečdalis, to nelaukiant schemą reikės keisti.
– Dujų tarifas priklausomai nuo vartotojo tipo mažėja 4–7 centais. Kokios dujų rinkose įsivyrauja tendencijos?
R.Pocius: Dujų rinkose tendencijos kol kas atrodo stabiliai. Šiandien kitų metų pusmečiui prognozuojama dujų kaina – apie 45 eurus už megavatvandę.
Tarifai, kuriuos planuojame patvirtinti: pirmajai grupei – 1,29 euro arba 7 centais mažiau už kubinį metrą, antraja grupei – 0,83 euro arba 4 centais mažiau. Jie nustatyti atsižvelgiant į tendencijas, kurias turime šiandien, o vartotojams, kurie dujomis šildosi namus, per mėnesį leis sutaupyti apie 4 eurus.
– Kaip jūs, profesoriau, matote situaciją rinkose ir tai, kiek mažės kaina vartotojams?
V.Jankauskas: Šiuo atveju reikėtų sutikti su VERT vertinimu. Matyt, šiais metais „Ignitis“ pasimokė iš pernai metų suklydimo.
Iš kitos pusės matome, kad nors dujų rinkose atrodo stabilu ir prognozės neblogos – net ir šią savaitę Europoje atšalus kainos nešoka – jos vis dėlto dar gana jautriai reaguoja. Pažiūrėkite: kažkur Australijoje streikai – dujų kainos pašoka, kažkur Norvegijoje sugedo dujų perdavimo įranga – kainos vėl pašoka, nors saugyklos pilnos. Bet suprantama, kad tiek saugyklos, tiek esama suskystintųjų gamtinių dujų importo infrastruktūra negalėtų 100 proc. aprūpinti vartotojų, jei žiema būtų labai šalta.
Rizikų dar lieka, todėl kitiems metams nustatytos kainos gana optimalios.
– Turbūt blogojo scenarijaus – grįžtant į praėjusius metus – nenutiko, o situacija dabar gana normali ir prognozuojama?
V.Jankauskas: Tikrai taip – buvo nemaža gąsdinimų: buvo šilta žiema, dėl to gerai išsisukome, o dar Kinijoje neatsigavęs vartojimas – esą atėjus šaltai žiemai ir kinams daug vartojant gali kilti didelių problemų. Bet matome, kad šią žiemą išgyvensime neblogai, nebent ateitų arktinė žiema ir ji ilgai tęstųsi, tik tokia tikimybė esant dabartiniam klimato atšilimui nedidelė.
– Kaip esame pasiruošę šiai žiemai?
R.Pocius: Reikia sutikti su tuo, kad ir Europa šią žiemą geriau pasiruošusi, saugyklos beveik pilnos, tad kainų augino tikimybė kur kas mažesnė.
Šiandien didžiulių kainų augimų nematome. Tikėkimės, kad pavyks išvengti veiksnių, kurie galėtų tai lemti, nors tarp Suomijos ir Estijos esantis pažeistas dujotiekis turėjo neigiamą įtaką – Latvijoje ir Estijoje dujų kaina apie 20 eurų didesnė nei Lietuvoje.
