„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Europos Centrinio Banko (ECB) ženkliai pakeltos palūkanos lėmė, kad infliacija jau nukrito žemiau nei prognozuota. Kai kur jau vyksta defliacija, o ir Lietuvoje kitų metų pradžioje turėtume matyti infliaciją krentančią žemiau 2 proc.
Ekonomisto teigimu, tikėtina, kad jau balandžio mėnesį ECB ženkliai mažins palūkanų normas, o artimiausiu metu kalbėsime ne apie infliaciją, o apie defliacijos apraiškas.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutuota su ekonomistu Algirdu Bartkumi.
„Ta infliacija, apie kurią buvo įprasta kalbėti spaudoje ir apie kurią dažniausiai kalba žurnalistai, apie kurią kalba žmonės, tai yra spalio mėnesio kainų lygis, padalintas iš praėjusių metų spalio mėnesio kainų“, – paaiškino ekonomistas, pridurdamas, kad taip paimamas tik vienerių metų intervalas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ECB, nustatydamas palūkanų normas, remiasi vidutine metine infliacija. Tai yra vidutinis kainų lygis, egzistuojantis nuo praėjusių metų spalio iki šių metų spalio – taip lyginami paskutiniai 12 mėnesių su praėjusiais 12 mėnesiais.
A.Bartkus skaičiavo, kad vidutinė metinė infliacija spalio mėnesį euro zonoje siekė apie 6,6 proc.
Tuo metu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėnesį buvo 13,33 proc. „Ir tai yra labai didelis skaičius“, – patikino pašnekovas. Tačiau pikas, panašu, jau buvo 2023 m. vasarį. Nuo infliacijos piko tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje, skaičiai palaipsniui mažėjo.
Jo manymu, dalinai tam įtakos turėjo ECB nustatomos palūkanų normos. Didelį poveikį turėjo ir stabilizavusios energetikos išteklių kainos, o daugelis euro zonos šalių padarė „namų darbus“, atsisakydamos Rusijos rinkos.
„Labai džiūgauti dėl kainų kol kas neturime pagrindo“, – patikino A.Bartkus.
Gegužę, palyginti su balandžiu, birželį, palyginti su geguže, liepą, lyginant su birželiu ir rugpjūtį, lyginant su liepa – kainos trumpais intervalais mažėjo. Tuo metu ECB kėlė palūkanų normas.
Tuo pačiu laikotarpiu euro zonoje – 2022 m. lapkritį, palyginus su spaliu, gruodį, palyginus su lapkričiu, sausį, palyginus su gruodžiu – deja, tik liepą, palyginti su birželiu, kainos visumoje smuko 0,09 proc. Verta suprasti, kad reikia įvertinti ir paklaidą.
„Padėtis euro zonoje nėra super rožinė“, – paminėjo jis, kalbėdamas apie infliaciją.
Kada vidutinė metinė infliacija sugrįš į 2 proc.? „Jeigu turime prielaidą, kad kainos nuo spalio euro zonoje daugiau nebekyla ir išlieka tokios pačios, tai 2 proc. lygį, apie kurį kalba ECB, mes pasieksime maždaug 2024 m. rugpjūčio mėnesį“, – prognozavo A.Bartkus.
Todėl manoma, kad ECB apie palūkanų normų mažinimą kalbės artėjant vasarai. Vis tik svarbu į infliacijos rodiklius reikia žvelgti plačiau.
Be to, tai nereiškia, kad negalima kalbėti apie defliaciją.
Lietuva yra turėjusi gan didelę nesėkmę ekonominėje politikoje, kai 2007 m. buvo kalbama apie euro įvedimą, priminė jis. Tuo metu buvo žiūrima į vidutinę metinę infliaciją, kuri tuo metu siekė apie 2,7 proc. Šiuo metu šis skaičius yra apie 13 proc.
Tad ekonomistas sako, kad defliaciją nebūtinai reikia suvokti kaip negatyvų reiškinį. Negatyviu jis yra laikomas tada, kai vartotojai mažina vartojimą, laukdami mažesnių kainų. Tačiau tam turi būti tam tikras pagrindas, tam tikras šokas.
Visgi gerų naujienų Lietuvoje nėra. Mat lyginant du ketvirčius, 2023 m. trečią ketvirtį su antru ketvirčiu, Lietuva pasiekė „pergalingą“ 0,1 proc. realaus bendrojo vidaus produkto augimą. „Tai savotiškai yra stovėjimas vietoje“, – apibendrino kalbintas ekonomistas.
