„Manau, kad šiuo metu valstybėje reikia žiūrėti sistemiškai. Negali būti pavieniai pasiūlymai, iniciatyvos, reikia žiūrėti kur valstybė bus už 5 ar 10 metų, kaip mes žiūrime į tą procesą“, – pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bilotaitė.
„Akivaizdu, kad darbo jėgos trūksta, todėl ir pasiūliau, kad atsirastų tarpinstitucinė darbo grupė, kuri pasakytų kur strategiškai mūsų valstybė juda. Akivaizdu, kad yra saugumo klausimai, darbo rinkai darbuotojų poreikis, tačiau turime matyti visumą ir susitarti, kuria linkme mes judame“, – tvirtino ji.
A. Bilotaitė aiškino, kad nors darbo rinka reikalauja sprendimų, tačiau pasiūlymų, kurie nemato visumos, šiuo metu svarstyti negalima ir reikia turėti labai aiškią migracijos politikos strategiją.
„Tai yra ir integracijos procesas, ir saugumo klausimai. Aišku, darbo rinka irgi mūsų atitinkamai reikalauja, bet tokių pasiūlymų, kurie nemato visumos, dabar negalėtume svarstyti, norėtųsi turėti labai aiškią mūsų migracijos politikos strategiją, kurioje sakytume, kad esame susitarę, kuria linkme juda valstybė ir tada atsirastų sprendimai“, – sakė politikė.
ELTA primena, kad siekiant spręsti darbuotojų trūkumo problemas, V. Čmilytė-Nielsen siūlo panaikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Parlamento pirmininkė kartu su Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais įregistravo tai numatančias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas.
Pagal dabar galiojančią tvarką, išnaudojus kalendorinių metų kvotą, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, net jei tų profesijų darbuotojų trūksta.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) praeitą savaitę išsiuntė VRM siūlymą didinti kvotą, skirtą darbuotojų ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių įdarbinimui, tvirtina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Pasak jo, pritarus siūlymui prisidėtų 4,3 tūkst. papildomų kvotų, iš kurių 3,5 tūkst. būtų skirtos paslaugų sektoriui.
