Pagal pagrindinį studijoje parengtą scenarijų vietinė generacija turės užtikrinti 74 TWh elektros poreikį. Prognozuojama plataus masto elektrifikacija, didesnės nei 70 mlrd. eurų investicijos.
„Nežiūrime vien tik į elektros ar dujų perdavimo operatorių. Studija ir transformacijos strategija buvo apie visą sektorių. Mes bandėme pažiūrėti ir į šilumą ir visas kitas industrijas.
Ir iki 2050 m. visa turi būti dekarbonizuota Lietuva, žiūrėjome atgal ir kas pakeliui įvyks. Tai ribos ar linijos tarp skirtingų industrijų išsitrins. Sektoriai tarpusavyje glaudės. Elektra, dujos, šiluma, transportas – visi sektoriai glaudinsis, nes kalbame apie energiją, o energija yra ir nafta, ir kuras, ir dujos ir kt. Ir kad to neliktų, visa tai turės pasikeisti elektra“, – penktadienį žurnalistams sakė „EPSO–G“ generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.
Įmonės teigimu, neutralumo klimatui siekia visas pasaulis, prognozuojamas bendras energijos vartojimo mažėjimas, planuojama, plėsis vandenilio gamyba.
„Prioritetas, kad būtume visomis prasmėmis energetiškai nepriklausomi, būtume 100 proc. dekarbonizuoti, taptume energiją eksportuojančia valstybe, bet visų pirma skatintume ūkio augimą (...) kurti vietines darbo vietas, prisidėti prie industrijos, pramonės augimo. Taip pat – užtikrinti, kad elektros kainos būtų palankios ir gamintojams, ir vartotojams“, – pristatydamas viziją teigė „EPSO–G“ plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus.
„Pagrindinė studijos žinutė – elektrifikuoti viską, kas įmanoma, o kur neįmanoma dėti vandenilį“, – sakė jis.
Studijoje numatyti trys scenarijai, kuriais bandoma nurodyti Lietuvos energetikos sektoriaus ateities perspektyvas, kaip šalis pereitų nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių, pasigamintų visą suvartojamą elektrą, taptų energijos eksportuotoja. Kol kas Lietuva priklausoma nuo importuojamų energijos išteklių. Anot P. Butkaus, prognozuojama, jog Lietuva pasieks Vyriausybės tikslą iki 2030 m. pasigaminti visą suvartojamą elektrą.
Pagal pirmąjį scenarijų, Lietuvos elektros poreikis 2050 m. siektų 50 TWh elektros, antruoju – 71 TWh, trečiuoju – 85 TWh.
Pagrindiniu numatytas scenarijus, pagal kurį šalyje sava elektros generacija patenkins 74,2 TWh elektros suvartojimą. „EPSO–G“ vizijoje nurodyta, jog tokį elektros poreikį patenkintų daugiausia sausumos ir vėjo elektrinės, saulės energetika, nemaža dalimi prisidės atominė energetika.
„EPSO–G“ analitiko teigimu, elektrifikuojantis pramonei, transportui ir kitiems sektoriams Lietuvoje bendras energijos suvartojimas mažės, sparčiai augs tik elektros poreikis. P. Butkus akcentavo, kad tiems sektoriams, kurių nepavyks elektrifikuoti, energija būtų gaminama iš vandenilio. Jo gamybos proveržio tikimasi po 2030 metų.
P. Butkus dar akcentavo, kad Lietuva išlieka smarkiai priklausoma nuo energijos importo, dabar tam kasmet išleidžiama apie 7 mlrd. eurų. Vykdant dekarbonizaciją ir plečiant vietinę gamybą, Lietuva (net ir išaugus infrastruktūros išlaikymo kaštams) galėtų sutaupyti apie 6 mlrd. eurų.
„Statomos naujos infrastruktūros išlaikymo kaštai, aišku, augs, bet bendroje sumoje turime 6 mlrd. eurų sutaupymus. Ir turime darbo vietas Lietuvoje“, – teigė jis.
„Dekarbonizuojantis turime galimybę energijos sektorių paversti pinigus uždirbančių sektoriumi“, – sake P. Butkus.
Preliminari investicijų suma – 71 mlrd. eurų
Preliminariai skaičiuojama, kad pagrindiniam scenarijui pasiekti reiktų maždaug 71 mlrd. eurų investicijų. Suma apskaičiuota remiantis pastarųjų 5 metų kainomis.
Vis tik M. Keizeris aiškino, jog suma labai neapibrėžta, kadangi dėl, pavyzdžiui, geopolitinių veiksnių, galimi įvairūs kainų svyravimai.
„Investicijas iki 2050 m. labai sunku skaičiuoti, kai matome, kokie būna kainų šuoliai. Tarkime, atsitinka kovidas, būna tiekimo grandinės lūžis, prasidėjo karas, iš viso pabyrėjo. (Suma – ELTA) imta remiantis prielaidomis, kiek (...) vidutiniškai tokiai galiai reikia investicijų“, – sakė M. Keizeris.
„Kalbame apie visos industrijos investicijas – pradedant tinklo operatoriais, vėjo, saulės, vandenilio (jėgainių – ELTA) vystytojais pagal dabar žinomas technologijų kainas ar numatomas, šilumos ūkio, transporto dekarbonizavimą. Bandėme sudėti viską“, – teigė jis. Anot M. Keizerio, didžiausioms investicijoms bus atliekamos kaštų ir naudos analizės, rengiamos studijos.
Anot P. Butkaus, Lietuva yra tarp pirmųjų valstybių Europoje, kuri viešai publikuoja bendrą viso energetikos sektoriaus viziją. Jo teigimu, studija viešai komunikuojama visai Europai, kad Lietuva rimtai planuoja energetikos plėtrą.
Įmonės atstovas tikino, kad Lietuva ir visas Baltijos jūros regionas turi didelį atsinaujinančių išteklių energetikos potencialą.
Dokumentas bus perduodamas ekspertams Jungtinėse Amerikos Valstijose, kartu su kuriais Lietuvos energetikos agentūra atnaujins nacionalinę energetikos strategiją. Vizija taip pat planuodamos ateities plėtrą ir investicijas naudosis Lietuvos energetikos infrastruktūros operatorės.
„Kelsime (viziją – ELTA) nacionalinę energetikos strategiją ir žiūrėsime, ką galime daryti toliau. Jei nepanaudosime jos per pusmetį, ji taps nebeaktuali“, – teigė P. Butkus.
