Parlamento pirmininkė kartu su Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais įregistravo tai numatančias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas.
Pagal dabar galiojančią tvarką, išnaudojus kalendorinių metų kvotą, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, net jei tų profesijų darbuotojų trūksta.
„Tai buvo praeitos kadencijos valdančiųjų sprendimas, kuriam prieštaravo tiek darbdaviai, tiek migracijos ekspertai. Jis neva turėjęs apsaugoti Lietuvos darbo rinką. Tačiau praktikoje tokia sistema tik sukūrė nereikalingą biurokratinę naštą ir papildomų išlaidų darbdaviams ir valstybei“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Anot Seimo Pirmininkės, trūkstamos profesijos todėl ir įtrauktos į tą sąrašą, kad vietos rinkoje jų trūksta, tačiau išnaudojus užsieniečių kvotą darbo rinkoje, jos savaime neatsiranda.
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad įstatymo pataisomis siekiama spręsti darbuotojų trūkumo problemas ir naikinti nereikalingą biurokratinę naštą institucijoms.
„Siekiant spręsti darbuotojų trūkumo problemas ir iššūkius, susijusius su demografine Lietuvos situacija, būtina peržiūrėti Lietuvos migracijos politiką ir procesus, įskaitant sprendimų dėl paprastesnio užsieniečių įdarbinimo priėmimą bei bent jau atsisakyti kvotų sistemos“, – dokumento aiškinamajame rašte sako jo autoriai.
Jie atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių konkuruoja su kitomis šalimis ir šią konkurencinę kovą dėl talentų pralaimi kaimyninėms valstybėms.
„Lenkijoje užsieniečių įdarbinimo procedūros pigesnės ir greitesnės. Ženkli dalis Lietuvoje dirbančių užsieniečių įdarbinama Lenkijoje, o Lietuvoje dirba komandiravimo ar subrangos pagrindais. Tokiais atvejais mūsų valstybės biudžetas praranda pajamas, nes tokie darbuotojai moka mokesčius, Lenkijoje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Projektą parengę Seimo nariai sako, kad Užimtumo tarnyba trūkstamų profesijų sąrašą tvirtina kasmet, reiškia, ji kasmet atlieka darbo rinkos tyrimą ir kasmet įsitikina, kad vietinės darbo jėgos nepakanka.
„Pvz., 2021 ir 2022 metais tarptautinių reisų vairuotojams nustatyta kvota baigėsi vasarą, ir tada visi darbdaviai turėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą, mokėti papildomas valstybės rinkliavas ir gauti užsieniečiams leidimus dirbti. Akivaizdu, kad Lietuvoje į metų pabaigą taip ir neatsirado vietinės darbo jėgos, todėl kreipimasis į Užimtumo tarnybą (vietos darbuotojo paieška darbo rinkoje) buvo absoliučiai biurokratinė, absurdiška procedūra“, – mano įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai.
V. Čmilytės-Nielsen inicijuotas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas kartu su ja teikia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Arminas Lydeka, Eugenijus Gentvilas, Romualdas Vaitkus, Andrius Bagdonas, Virgilijus Alekna, Edita Rudelienė, Raimundas Lopata, Jonas Varkalys,Viktoras Pranckietis.
